Susirėmimas. 3 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Siaip senai taip idomu buvo apie biblija ir Dieva kalbetis man. Zodziu dabar papasakosiu zenkla su Marija

Tada tarp kitko buvau skeptiskas ziurint i ja. Tas jos kultas matant kai kuriuos zmones primine is dalies pagonybe, tai kelione mano iki Marijos ir supratimo kuo ji svarbi buvo ilga ir dar tesias. Bet ja atradau per zygy 800 km i lenkija. bet zenklas rimtas buvo gerokai pries tai

Skaityti toliau: Susirėmimas. 3 dalis.

Susirėmimas. 2 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Tik taip ir nesuprantu i ka tu tiki? Koks tavo Dievas? Koks jo charakteris? Savybes? Budas,?

Esmė ta, kad Dievas veda. Nesvarbu, kad tu jo nematai . Bet aš to nevadinu meile, nes meilė yra visai kas kitą.
Tai kokios tavo patirtys?

Skaityti toliau: Susirėmimas. 2 dalis.

Susirėmimas. 1 dalis.

pi-Ratas ( Kęstutis Račkaitis )

Kartą ėjo karys. Ėjo plačiai išmintu keliu. O kelias vedė per dykumą, per niekieno žemes. Žemes, kuriose net Dievo žodis skamba kaip pašaipa.

Keliauninkas apžvelgė dykynę ir šalikelėj pamatė trepsinčią žmogystą.

– „Kodėl vargsti toje šalikelėje? Ženk su manim plačiu keliu! Šį pasaulį sukūręs mano Dievas nori dovanoti tau meilę. Patikėk manimi, aš nešu jo žodį!“, – tarė karys.

„Kiekvienam savas kelias“, – pamąstė žmogysta su barzda ir sukosi jau eiti, tačiau besisukant nusmelkė mintis

Skaityti toliau: Susirėmimas. 1 dalis.

Ar įstatymų kūrime dalyvauja tik krikščionys?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:

Prašymas

Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.

Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Etninės kultūros globos tarybai nusiųstas prašymas surengti mokslinę konferenciją

Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.

Laiškas Etninės kultūros globos tarybai

2019-tų metų vasario 22-ą dieną buvo gautas sekantis Etninės kultūros globos tarybos atsakymas

Etninės kultūros globos tarybos atsakymas

Lauksime ką atsakys Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Straipsnio „D. Razauskas: Seneli Gintautai, apgink mūsų tautą!“ svarbiausios mintys

Neseniai Alkas.lt paskelbė straipsnį su mitologo dr. Dainiaus Razausko mintimis apie Kalėdų papročius, jų ištakas. Straipsnyje užduotas ne vienas klausimas ir pateiktas ne vienas įdomus atsakymas, tačiau mus čia sudomino vienas atsakymas į pirmąjį klausimą:

– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?

Dainiaus Razausko atsakymas yra kaip visad taiklus ir džiuginantis, nes susisieja su mintimis, kurias neseniai išdėsčiau Teisingumo ministerijai. Būtų gerai, kad ir Teisingumo ministerijos darbuotojai tai išgirstų.

– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo smulkiaburžuaziniais nacionalistais, bet kai griuvo Sovietų Sąjunga, tai ir tokios sąvokos neliko nė kvapo. Panašiai „pagonybė“ yra krikščionybės šešėlis, projekcija, kitiems primetamas atpirkimo ožys. Objektyviai tokio reiškinio kaip „pagonybė“ nėra. Antra, visi papročiai krikščionybės yra perimti iš ankstesnių religijų, be išimties – tik pervardinti ir aplipinti bibliniais vaizdiniais.

Susirašinėjimą su Teisingumo ministeriją galite rasti sekdami šią nuorodą.

Skaityti toliau: Straipsnio „D. Razauskas: Seneli Gintautai, apgink mūsų tautą!“ svarbiausios mintys

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės.  Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia:  (1+2);  (3)(4).

Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Pamąstymai apie Dievo pažinumą

Vytautas Vyšniauskas veidaknygėje (facebook) lapkričio 9-tą dieną paskelbė savo mintis apie Ničės (Friedrich Nietzsche) pasekėjus.
Šios žinutės aptarime, atsakydamas į žmonių klausimus, Vytautas išplėtojo savas mintis religijos, tikėjimo ir Dievo klausimais. Skaityti toliau: Pamąstymai apie Dievo pažinumą