Gedimino sapnas

Gedimino sapnas
Geležinis Vilkas. (Rimantas Tumasonis)

Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“

Tebūnie tai 1316-tųjų naktis iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją. Pastarieji metai Gediminui buvo sunkūs. Lietuvoje pasikeitė dinastija. Dabar jis yra  pilnateisis karalius. Tačiau, pasiekti valdžios viršūnę – yra viena, o valdyti tautą – yra visiškai kas kita. Ar ilgai jo dinastijai bus lemta valdyti? Ar sėkmingai pratęs protėvių darbus? Nuo ko pradėti? Kur tas atramos taškas, kuris suteiks stiprybę ir išmintį tiek jam, tiek valstybei? Ar pateisins tėvo Vytenio lūkesčius?

Gedimino sapnas
Gedimino sapno scena

Galiausiai kelionėje ir medžioklėje patirtas nuovargis paima viršų ir karalius užminga. Užminga nukauto tauro odoje. Tauro, kuris dabar keliauja dangaus takais ir neša ant pečių Mėnulio pilnatį. Ta maginė Sietyne įsikūrusi pilnatis prasklaido nakties tamsą ir siunčia Karaliui sapną. Sapną nesiskiriantį nuo realybės. Juodas-kudlotas pakyla apledėjusio kalno, kurį juosia dvi upės, šlaitu. Žvėris pakėlęs galvą žiūri į pilnatį. Žėrinčios žvaigždės blizga kaip metaliniai šarvai, o iš žvėries link mėnulio užverstos galvos girdisi staugimas atitinkantis pilnaties skleidžiamą šaltą šviesą, tokią stiprią, kad blizga apšarmoję medžių lapai ir ši nuo žolės ir medžių sklindanti blausi šviesa nuskaistina visą aplinką ir atveria duris į mitologinį vėlių pasaulį.

Visa Gedimino kalno aplinka atitinka mitologinį senąjį lietuvių pasaulėžiūrį. Jeigu Gediminas iš tikrųjų sapnavo tokį sapną, tai Lizdeikai, išaiškinusiam šį sapną, tikrai turėjo būti didelis įspūdis, nes Gediminas sapnavo tai, kas vyko visai šalia. Sapnas susiliejo su realybe. Viskas tiesiog šaukte šaukė – ČIA! Čia genties toteminis gyvūnas staugė taip, kad viskas aplinkui virpėjo. O staugimas – svarbiausias vilkų bendravimo būdas. Vilkai staugia, norėdami susižinot su kitais gaujos nariais ar įspėti kitas gaujas, kad laikytųsi atokiau nuo jų teritorijos. Jei vilkas ima staugti, prie jo prisijungia kiti, dažnai derindamiesi vienas prie kito. Dėl garsų įvairovės gauja atrodo didesnė ir grėsmingesnė. Be to, artindamasis prie guolio apie save vilkas praneša ypatingu balsu. Taigi, toteminis gyvūnas ypatingu balsu praneša kur yra valstybės guolis. Tai signalas gentainiams, kad jungtųsi į vieną būrį ir signalas priešams, kad nelystų ne į savo teritoriją.

Yra dar viena svarbi detalė, kodėl mes paminėjome 1316-tų metų lapkričio 1-osios naktį. Tą naktį Mėnulio pilnatis ėjo kartu su Sietynu. Yra užfiksuota, kad kartais Sietynas Lietuvoje yra pavadinamas Mažaisiais Grigo ratais. Taigi gautume, kad Didieji Grįžulo ratai savotiškai bendrauja su Mažaisiais Grįžulo ratais, Didysis Vilkas su Mažuoju Vilku. Didysis Vilkas, atstovaudamas Gediminą, užklausia anapusybės rūpimo klausimo. Mažasis Vilkas į jį atsako. Tą žinią ypatingu kaukimu Didysis Geležinis Vilkas perduoda karaliui Gediminui. O žinia yra ta, kad ČIA bus valstybės guolis. O kada jį reikia pradėti statyti? Į tą klausimą atsako Sietynas.

Medžiaga paimta iš straipsnio „Skaitant dangaus ženklus: Dangiškos pasakos“
autoriai Kęstutis Račkaitis ir šeima

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *