Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.

Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Etninės kultūros globos tarybai nusiųstas prašymas surengti mokslinę konferenciją

Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.

Laiškas Etninės kultūros globos tarybai

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės.  Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia:  (1+2);  (3)(4).

Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2)(3).

Tiems kas abejoja, ar mes turime savą religiją Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuviai pagonys?

Žmones, besidominčius mūsų protėvių pasaulėžiūra, valstybė tuoj suskirstys į dvi dalis – pripažintus ir nepripažintus. Ar tie pripažinti bus tikrai verti to pripažinimo?
Vaizdras sukurtas labai skubant, todėl liko keletą techninių klaidų.

Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Žygis -Šatrija

Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂

Pastabų aiškinimai

1  (vasario 14-ta prieš 16-tą)

Pastaba 1

Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku,  viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: Skaityti toliau: Žygis -Šatrija