Mitologinio objekto pasirinkimas

Pasirinkus mitologinio laiko pradžiąMitologinio objekto pasirinkimas reiktų pasirinkti ir mitologinį objektą. Kadangi mitai buvo „užrašomi į dangaus knygą“, tai danguje tuos mitologinius objektus turėtume ir atrast.
Vienas iš visiems geriausiai žinomų ir lengviausiai randamų šiaurės pusrutulio žvaigždynų yra Skaityti toliau: Mitologinio objekto pasirinkimas

Mitologinio laiko pradžia

Mitologinio laiko pradžiaKaip minėjome Žemės precesija ir žvaigždynų stebėjimas gali mums atskleisti ne vieną mitologinio pasaulio paslaptį. Bet prieš stebint pirmąjį žvaigždyną, reiktų pasirinkti tinkamą stebėjimo laiką. Visos mitologijos prasideda nuo pasaulio sukūrimo mito. Kalėdų tradicija atkartoja pirminius pasaulio sukūrimo veiksmus. Būtent Skaityti toliau: Mitologinio laiko pradžia

Žemės sukimosi ašies precesija

Žemės sukimosi ašies precesijaKaip minėjome prieš tai, mitologijoje aptinkamos įvairios laiko skalės. Viena iš jų atsiradimo priežasčių – metų laiko nustatymo priešistoriniais laikais ypatumai.

Danguje yra ir dar viena laiko skalė, kurią pirmasis pastebėjo Hiparchas (apie 150 m. pr.Kr..) įvardijęs kaip ekvinokcijų pasislinkimą (“Axial Precession” ). Paskaičiuota, kad Žemės sukimosi ašies precesija vidutiniškai lygi Skaityti toliau: Žemės sukimosi ašies precesija

Mitologiniai dangaus stebėjimo ypatumai

Mitologiniai dangaus stebejimo ypatumaiKaip minėjome, dangus stebimas laikui nustatyti.  Dar paminėsim tautosakoje randamą mitologinį laiko matavimo atspindį. Kasdieniniuose darbuose yra svarbu žinoti laiką, bet kasdienybė ir lieka kasdienybe. Čia didelio sumanumo nereikia.

Šeimininkas sakydavo: Jau Grižratis ant stogo, kelkitės (Vaiškūnas 2009).

Šis liudijimas rodo, kad Skaityti toliau: Mitologiniai dangaus stebėjimo ypatumai

Dangaus stebėjimo ypatumai

Dangaus stebėjimo ypatumaiKaip minėjome, stebint dangaus skliautu judančias žvaigždes galima pasakyti nakties laiką, o stebint to judėjimo pasikeitimą, galima pasakyti koks yra metų laikas. Tačiau nustatyti žvaigždžių judėjimo pasikeitimą nėra taip lengva. Tam reikia žinoti tikslų laiką. Laiko skaičiavimas priešistoriniais laikais buvo sudėtinga techninė užduotis. Visgi tam tikri paros momentai gali būti nustatyti pakankamai tiksliai. Tai saulėlydis, saulėtekis, vidurdienis ir vidurnaktis. Saulėlydį, saulėtekį ir vidurdienį mes išskiriame vizualiai pagal Saulę. Vidurnakčio gi nustatymui reikia stebėti kuri zodiako žvaigždė, vos nusileidus Saulei, pateka. Tuomet, kai ši žvaigždė atsidurs ten, kur vidurdienį buvo Saulė, tuomet ir bus vidurnaktis. Taigi, žvaigždynai, esantys netoli ekliptikos, turėjo papildomą laiko nustatymo funkciją. Bet ne tik jie. Štai, pagal Didžiuosius Grįžulo Ratus, Jonas Vaiškūnas, pasinaudojęs tautosakoje rasta medžiaga ir savo žiniomis, nustatė vidurnaktį 5-ių minučių tikslumu.

Toliau pažvelkime į mitologinius dangaus stebėjimo ypatumus

Medžiaga paimta iš straipsnio „Skaitant dangaus ženklus: Dangiškos pasakos“
autoriai Kęstutis Račkaitis ir šeima

Kodėl stebimas dangus

Kodėl stebimas dangusTautosakoje pilna faktų, rodančių akylą mūsų protėvių dangaus stebėjimą. Nemažai toje srityje medžiagos surinko Jonas Vaiškūnas. Iš jo surinktos medžiagos matome, kad įprastas kasdienis dangaus šviesulys – Saulė Lietuvos kaimo žmonėms, buvo ne tik šviesos ir šilumos šaltinis, bet ir priemonė orientuotis laike, erdvėje, prognozuoti būsimus orus: Skaityti toliau: Kodėl stebimas dangus