Mitologiniai dangaus stebėjimo ypatumai

Mitologiniai dangaus stebejimo ypatumaiKaip minėjome, dangus stebimas laikui nustatyti.  Dar paminėsim tautosakoje randamą mitologinį laiko matavimo atspindį. Kasdieniniuose darbuose yra svarbu žinoti laiką, bet kasdienybė ir lieka kasdienybe. Čia didelio sumanumo nereikia.

Šeimininkas sakydavo: Jau Grižratis ant stogo, kelkitės (Vaiškūnas 2009).

Šis liudijimas rodo, kad Skaityti toliau: Mitologiniai dangaus stebėjimo ypatumai

Dangaus stebėjimo ypatumai

Dangaus stebėjimo ypatumaiKaip minėjome, stebint dangaus skliautu judančias žvaigždes galima pasakyti nakties laiką, o stebint to judėjimo pasikeitimą, galima pasakyti koks yra metų laikas. Tačiau nustatyti žvaigždžių judėjimo pasikeitimą nėra taip lengva. Tam reikia žinoti tikslų laiką. Laiko skaičiavimas priešistoriniais laikais buvo sudėtinga techninė užduotis. Visgi tam tikri paros momentai gali būti nustatyti pakankamai tiksliai. Tai saulėlydis, saulėtekis, vidurdienis ir vidurnaktis. Saulėlydį, saulėtekį ir vidurdienį mes išskiriame vizualiai pagal Saulę. Vidurnakčio gi nustatymui reikia stebėti kuri zodiako žvaigždė, vos nusileidus Saulei, pateka. Tuomet, kai ši žvaigždė atsidurs ten, kur vidurdienį buvo Saulė, tuomet ir bus vidurnaktis. Taigi, žvaigždynai, esantys netoli ekliptikos, turėjo papildomą laiko nustatymo funkciją. Bet ne tik jie. Štai, pagal Didžiuosius Grįžulo Ratus, Jonas Vaiškūnas, pasinaudojęs tautosakoje rasta medžiaga ir savo žiniomis, nustatė vidurnaktį 5-ių minučių tikslumu.

Toliau pažvelkime į mitologinius dangaus stebėjimo ypatumus

Medžiaga paimta iš straipsnio „Skaitant dangaus ženklus: Dangiškos pasakos“
autoriai Kęstutis Račkaitis ir šeima

Kodėl stebimas dangus

Kodėl stebimas dangusTautosakoje pilna faktų, rodančių akylą mūsų protėvių dangaus stebėjimą. Nemažai toje srityje medžiagos surinko Jonas Vaiškūnas. Iš jo surinktos medžiagos matome, kad įprastas kasdienis dangaus šviesulys – Saulė Lietuvos kaimo žmonėms, buvo ne tik šviesos ir šilumos šaltinis, bet ir priemonė orientuotis laike, erdvėje, prognozuoti būsimus orus: Skaityti toliau: Kodėl stebimas dangus

Kaip vadinasi mūsų religija?

Kaip vadinasi mūsų religija?Kaip vadinasi mūsų religija? Ar mūsų religiją pagonybė? Juk pagonimis anksčiau buvo vadinami negabūs žmonės, nesuprantantys kas yra Dievas.  Ši kitaip manančių nuvertinimo taktika naudojama iki šių laikų. Todėl svarbu atskirti sąvokas ir reiškinius vadinti savo vardais. Vietoj pagonybės turėtume vartoti lietuvišką religiją atitinkantį terminą. Oficialiai tokio termino neturime ir kažin ar kada toks buvo, nes dar Gedimino laiškuose randame jo požiūrį „…kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą“ ; Tai tikrai ne pagoniška neišmanėlio mąstysena. Tai žmogaus išmanančio giluminius dvasinius reikalus kalba. Gediminui nereikia tikėti į vienatinį Dievą. Gediminas žino, kad Skaityti toliau: Kaip vadinasi mūsų religija?

Sukurk paveiksliukus žvaigždynams!

atv036-150x150Reikia sukurti gražius mūsų dangaus paveiksliukus. Jono Vaiškūno atrasto zodiako piešinukai nevisai tinka Stellarium programai, nes pavyzdžiui gervė ant Vaiškūno samčio yra stovinti , plona ir aukšta. Tuo tarpu žvaigždynas yra labai platus. Labiau tiktų pakylančios ar besileidžiančios gervės vaizdas. Taip pat kelia abejonių ne vieno žvėries orientacija, nes pagal pateiktą orientaciją išeitų, kad jie eina atbuli.

Pažink Dievą

Kai tau sako „tikėk į Dievą“, atsakyk – „Dievas nenori, kad į jį tikėtų“.
Tikėti į Dievą ir pažinti Dievą yra skirtingi veiksmai. Tavo gyvenimo tikslas yra pažinti Dievą, o ne į jį tikėti.

Pažink Dievą

Deja pagrindinė Lietuvos religija, krikščionys, kviečia visus eiti tikėjimo keliu. Štai vyskupas Kęstutis Kėvalas, užklaustas ką veikia tikėjimas krikščionių religijoje, atsakė Skaityti toliau: Pažink Dievą