Kaip vadinasi mūsų religija?

Kaip vadinasi mūsų religija? Ar mūsų religiją pagonybė? Juk pagonimis anksčiau buvo vadinami negabūs žmonės, nesuprantantys kas yra Dievas.  Ši kitaip manančių nuvertinimo taktika naudojama iki šių laikų. Todėl svarbu atskirti sąvokas ir reiškinius vadinti savo vardais. Vietoj pagonybės turėtume vartoti lietuvišką religiją atitinkantį terminą. Oficialiai tokio termino neturime ir kažin ar kada toks buvo, nes dar Gedimino laiškuose randame jo požiūrį „…kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą“ ; Tai tikrai ne pagoniška neišmanėlio mąstysena. Tai žmogaus išmanančio giluminius dvasinius reikalus kalba. Gediminui nereikia tikėti į vienatinį Dievą. Gediminas žino, kad Dievas visiems yra vienas. Jis neskirsto žmonių į krikščionis ir pagonis. Jam net nekyla toks poreikis. Tai jis bando išaiškinti savo laiškuose skirtuose popiežiui. Galima skirstyti žmones pagal papročius (rusėnai, lietuviai,…), ar kulto ritualą (krikščionys, judėjai,…). Svarbiausia, kad „… krikščionims jis leidžiąs savo dievą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius,

„o mes garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną dievą“.

Net ir šiais laikais ne kiekvienas dvasininkas turi tokį gilų Dievo suvokimą. Jeigu jau krikščionys, garbindami savo papročiu vienatinį Dievą, savo religiją vadina krikščionybe, tai mes lietuviai, savo papročiu garbindami tą patį Dievą, savo religiją turėtume vadinti lietuvybe, o ne pagonybe. Tačiau, žodis lietuvybė musuose dažniausiai susiejamas su kultūra, o ne su religija. Galima savo religiją įvardinti kaip Romuva, romuvių religija. Tai istoriškai patvirtintas religinę organizaciją įvardinantis pavadinimas.

Tik laikas nuspręs, kaip teisingiau pasivadinti.

O tai, kad mes turėjome vienatinį Dievą nėra jokia naujiena.
Ta tema, mūsų žiniomis, dirba ir Dainius Razauskas. Algimantas Bučys neseniai įrodė, kad mūsų didžiųjų kunigaikščių titulas niekuo nenusileido karaliaus titului. Ilgaamžis mūsų valdovų nuvertinimas atsiliepė ir mūsų kultūros palikimo nuvertinimui. Tuo tarpu mūsų kultūra slepia dar ne vieną išminties lobį. O su kultūra koja kojon eina religija. Jau dabar straipsnio autoriai gali užtikrintai teigti, kad lietuvybė nėra žemesnio lygio religija. Jos pagalba galima atsakyti į ne vieną metafizinį klausimą.  Atsakymai į šiuos klausimus leistų sukurti savotišką kultūrinį traukos centrą ir sustabdytų tą nežmonišką žmonių išsivaikščiojimą. Apie pagrindines mūsų išsivaikščiojimo priežastis nuostabiai yra parašęs Dainius Razauskas. Todėl senosios, prigimtinės religijos atstatymas turėtų būti prioritetinis darbas mūsų beišsilakstančioje valstybėje.

Žemiau galite paklausyti Dainiaus Razausko paskaitą
„Mūšis, kurį Lietuva pralaimėjo, ir jo istorinė pamoka, kurią vienąsyk laikas išmokti“.
[mp3j track=”Klausyti@http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_2010_08_12_Du_karai.mp3″ volslider=”y” style=”outline”]