„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:
Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.
Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.
Laiškas Etninės kultūros globos tarybai
2019-tų metų vasario 22-ą dieną buvo gautas sekantis Etninės kultūros globos tarybos atsakymas
Etninės kultūros globos tarybos atsakymas
Lauksime ką atsakys Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Neseniai Alkas.lt paskelbė straipsnį su mitologo dr. Dainiaus Razausko mintimis apie Kalėdų papročius, jų ištakas. Straipsnyje užduotas ne vienas klausimas ir pateiktas ne vienas įdomus atsakymas, tačiau mus čia sudomino vienas atsakymas į pirmąjį klausimą:
– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?
Dainiaus Razausko atsakymas yra kaip visad taiklus ir džiuginantis, nes susisieja su mintimis, kurias neseniai išdėsčiau Teisingumo ministerijai. Būtų gerai, kad ir Teisingumo ministerijos darbuotojai tai išgirstų.
– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo smulkiaburžuaziniais nacionalistais, bet kai griuvo Sovietų Sąjunga, tai ir tokios sąvokos neliko nė kvapo. Panašiai „pagonybė“ yra krikščionybės šešėlis, projekcija, kitiems primetamas atpirkimo ožys. Objektyviai tokio reiškinio kaip „pagonybė“ nėra. Antra, visi papročiai krikščionybės yra perimti iš ankstesnių religijų, be išimties – tik pervardinti ir aplipinti bibliniais vaizdiniais.
