Dalinamės svarbia ir džiugia žinia:
Gegužės 31 d. (sekmadienį), Vilniuje, vyks Romuvos Krivės įšventinimo apeiga. Atvykite pėsti ir ratuoti, atsivežkite vėliavas ir būgnus. Skaityti toliau: Lietuvos Romuvos Krivės įšventinimas
Autorius: pi-Ratas
Prigimtinės kultūros institutas
Džiugu, kad žmonės besidomintys mūsų senąja, prigimtine kultūra savo sukauptą medžiagą viešina internete.
Po keturių veiklos metų, Prigimtinės kultūros seminaro rengėjai ir Prigimtinės kultūros institutas atveria interneto svetainę ir ‒ savąjį tinklaraštį, kuriame galėsime dalintis naujienomis ištisus metus!
Sveikiname ir dalinamės!
Sukurtas naujas įrankis – „Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema“
Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas įgyvendino bendrą projektą ir visuomenei pateikė naują įrankį lietuviško teksto analizei. Svetainėje rašoma: Skaityti toliau: Sukurtas naujas įrankis – „Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema“
Paukščių Takas
„Paukščių Takas“ – naujas straipsnis Šiaurės Atėnuose apie galimą Paukščių Tako pavadinimo kilmę.
Matyt per neapsižiūrėjimą redakcija pamiršo prirašyti kam skiriu šį straipsnį. Tai rašau čia: Skaityti toliau: Paukščių Takas
Naujausi straipsniai
„Saulės arkliukai“ jaukiai įsikūrė alko „tvartelyje“.
Džiugu ir sveikiname!
Štai porą vertingų straipnsių iš jų svetainės: Skaityti toliau: Naujausi straipsniai
Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių
Šį savaitgalį „sutikau“ du Gintarus. Su vienu šnekėjau bare malonioje kompanijoje ir jis nuoširdžiai aiškino, kad tikėjimas yra „tik ėjimas“ (kryptis matyt jau nebesvarbi), o kitas atsiuntė man laišką su nuoroda į straipsnį. Siūlau ir jums jį paskaityti: Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių
Nuo Morės iki Jorės
Artėjant Jorės šventei verta dar syki pasigilinti į gilumines šios šventės prasmes. Be abejo, visų pirmiausia tai yra atgijusios gamtos šventė. Jei per Užgavėnes pasirodė tik pirmieji atgimstančios gamtos ženklai, tai per Jorę gamtos gyvybinė galia trykšte trykšta. Šias dvi šventes pavasaris tarytum apjungia į vieną atgimimo veiksmą. Įdomu ir tai, kad tų švenčių pagrindinių dievybių vardai irgi yra panašūs. Nors Jorė ir Morė skamba panašiai, didelių sąsajų tarp šių žodžių mokslininkai neįžvelgia. Visgi pripažįstama, kad abu žodžiai yra susiję su gyvybinėmis galiomis (Laurinkienė, Klimavičius). Čia panagrinėsime dar vieną šaltinį šioms dviems šventėms ir jų sąsajom nagrinėti, daugiausia dėmesio skirdami pasakoms, kurių pagalba žmonės orientavosi laikotarpyje „nuo Morės iki Jorės“. Skaityti toliau: Nuo Morės iki Jorės
Tauro simbolis mitologijoje
Kęstutis Račkaitis
Šiandien pagal Avestos kalendorių Avestos tradicija, tai ugnies garbintojų tradicija, kuri daug kuo panaši į mūsų tradiciją. prasideda Naujieji metai – Jaučio, Tauro metai[1].
Jautis ir tauras kartais vartojami kaip sinonimai, nes Jautis, tai prijaukintas Tauras. Visgi tai ne tie patys gyvūnai. Skaityti toliau: Tauro simbolis mitologijoje
Gedimino sapnas – Mėnulis, Sietynas ir Vėlinės
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Minėjome, kad Gedimino sapno scenoje didelę reikšmę turi Sietynas. Sietynas būdavo siejamas su įvairiausiais darbais. Pavyzdžiui, žvejai savo tinklus megzdavo arba bent pradėdavo šį darbą, kada „Sietynas eina sykiu su mėnesiu“, nes „tikėjo, kad kitu laiku pradėjus dirbti įrankius, jie būsią nelaimingi. O sostinė yra ir valstybės guolis ir valdymo įrankis.
Su Sietynu yra dar vienas svarbus mitas. Pasakojama, kad
Skaityti toliau: Gedimino sapnas – Mėnulis, Sietynas ir Vėlinės
Gedimino sapnas
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Tebūnie tai 1316-tųjų naktis iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją. Pastarieji metai Gediminui buvo sunkūs. Lietuvoje pasikeitė dinastija. Dabar jis yra pilnateisis karalius. Tačiau, pasiekti valdžios viršūnę – yra viena, o valdyti tautą – yra visiškai kas kita. Ar ilgai jo dinastijai bus lemta valdyti? Ar sėkmingai pratęs protėvių darbus? Nuo ko pradėti? Kur tas atramos taškas, kuris suteiks stiprybę ir išmintį tiek jam, tiek valstybei? Ar pateisins tėvo Vytenio lūkesčius? Skaityti toliau: Gedimino sapnas