Žygis -Šatrija

Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂

Pastabų aiškinimai

1  (vasario 14-ta prieš 16-tą)

Pastaba 1

Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku,  viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: O kas bus kitais metais? Ar Valentinas žiniasklaidoje vėl nustelbs nepriklausomybės šventę, taip atskleisdamas savotišką mūsų visuomenės „galingųjų“ vertybinę skalę? Susimąstykime. Ar kartais toks parodomasis didžiavimasis neišniekina pačios idėjos?

 

2 (Axis mundi vietoj pasaulio ašies)

Pastaba 2

Nesuvokę ką turime atitrūkstame nuo savos kultūros ir pradedame ieškoti „pasaulio ašies“ svetur. Tai kaip liga, turinti ir tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, atkaklus svetimų žodžių vartojimas vietoj esamų lietuviškų atitikmenų (vaizdre ryškiai šviečiantis užrašas „Axis mundi“ nustelbia vos matomą „Pasaulio ašies“ užrašą). Savų šaknų nuvertinimas ir praradimas, veda prie vienintelės logiškos išvados – savasties keitimo. Dėl to šiame vaizdre pasaulio ašis, virtusi axis mundi tampa panaši į kelrodį stulpą. Belieka tik pasirinkti kultūrą į kurią emigruosime.

3 (Tikros dramos teatras)

Pastaba 3

Savasties praradimo liga turi dar vieną, kitoms ligoms būdingą požymį – užkrečiamumą. Užsikrėtusių asmenų skaičiui viršijus tam tikrą ribą suserga visa valstybė. Atsiranda sunkiai suvokiami politiniai sprendimai, atnešantys milžiniškus nuostolius eiliniams žmonėms, taip dar labiau skatinant emigruoti, tai yra keisti savo šalį, o tuo pačiu, neišvengiamai, ir patį save.  Liūdniausia, kad visam tam judėjimui sąmoningai ar nesąmoningai (greičiau nesąmoningai) pasiduoda ir kultūros įstaigos, tokios kaip Nacionalinis Kauno dramos teatras, kuris Kaune iškabinėjo reklaminius plakatus su užrašu „100 priežasčių emigruoti į kultūrą“. Didžioji dalis apklaustųjų dėmesį sutelkia į žodį „emigruoti“. Šalia universiteto kabantis toks plakatas mūsų jaunimui kasdiena baksnoja mintį „emigruoti“. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes Nacionalinio Kauno dramos teatro ženkliukas buvo perdarytas į „Tikros dramos teatro“ ženkliuką.

4 (primesti vaidmenys)

Pastaba 4

Net ir viename žodyje gali slypėti didelė jėga. Teisingai uždavus klausimą galima gauti norimą atsakymą. Tai yra neurolingvistinis programavimas. Šis Nacionalinio Kauno dramos teatro plakatas yra labai geras to pavyzdys. Jų pačių surengtoje apklausoje galima pamatyti, kaip ne tik eiliniai žmonės, bet ir žymūs kultūros ar politikos veikėjai dėmesį kreipia į žodį „emigruoti“, taip savotiškai atlikdami užsakytą „vaidmenį“. Ir tik neeilinės asmenybės suvokia primetamą vaidmenį ir atsilaiko neįsiveldamos į žaidimą.

5 (įžangos ryšys su likusia vaizdro dalimi)

Pastaba 5

Savasties atradimas ir suvokimas iš žmogaus aktoriaus padaro žmogų asmenybę. Tik asmenybė gali eiti Dievo keliu, todėl Dievo suvokimas yra labai svarbus asmenybės augime. Sekančioje vaizdro dalyje paliečiamos savasties ir Dievo sąvokos, viską pateikiant per asmeninius potyrius ant Šatrijos kalno.

6 (Tikit biblija? Prašom!)

Pastaba 6

Lietuvoje jau keli šimtai metų yra įsigalėjusi krikščionybė. Tai galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės krikščionybė užgožia mūsų protėvių palikimą. Iš kitos pusės, ji aiškina bendrus visoms tautoms ir kultūroms dalykus. Kadangi didžioji lietuvių dalis save tapatina su katalikybe, tai jiems būtent per bibliją yra geriausia aiškinti kas yra Dievas ir kuo lietuvių dievas skiriasi nuo Izraelio dievo. Kad ir šiuo atveju – krikščionybėje nuolat pabrėžiama priešprieša: geras  – blogas, teisingas – klystantis, … . Tuo tarpu mūsų protėviai vengdavo bet kokio supriešinimo ir į reiškinius skatindavo žiūrėti visapusiškai.
Biblijos citavimas gali erzinti tuos, kurie jau eina mūsų protėvių dvasiniu keliu. Galiu tik paprašyti jų supratimo, nes reikia rūpintis ne tik sveikais, bet ir sergančiais savo bendruomenės nariais.

7 (Ar Dievas jumyse vis dar gyvas?)

Pastaba 7

Tačiau ir krikščionys turi suprasti, kad klaidinga yra manyti, jog biblijos skaitymas yra tas pats kas Dievo žodžio klausymas. Vien tik ši mintis yra stabmeldystės įsikūnijimas tikrąja to žodžio prasme, nes Dievas nėra stabas, kuris nekinta, kaip ir Dievo žodis nėra įrėmintas biblijoje tekstas. Todėl norint išgirsti Dievo žodį nepakanka skaityti bibliją. Reikia dar ir pačiam bandyti atrasti Dievą, nebijant pasielgti kitaip, ką ir darė visą savo gyvenimą Jėzus Kristus.  Taip elgiantis tie patys biblijiniai tekstai atsiveria visai naujoje šviesoje, į kurią kaip medis stiebiasi žmogaus sąmonė.

8 (atsigrežimas į save ir savo aplinką)

Pastaba 8

Bet ieškoti Dievo nesuvokus kas pats esi, yra tas pats kas klaidžioti naktį pelkėje. Norint kažką pažinti turi pirma pažinti tiek save, tiek tave supančią aplinką. Todėl šis vaizdras šį kartą visą dėmesį nukreipia į tai kas yra šalia mūsų – protėvių paveldą, šventą lietuviams vietą –Šatriją ir su ja susijusius mitus. Šatrija nėra kažkoks stabas, o vis dar dieviška gyvybe alsuojanti vieta. Apie tai ir šneka sekanti vaizdro dalis.

9 (sąmonės atsivėrimas)

Pastaba 9

Įdomiausia yra tai, kad žingsnis po žingsnio atidžiai tyrinėjant savąją aplinką po truputi bunda ir sąmonė, nušviečianti dieviškąją būtį…

10 (pirmieji protėvių vaizdiniai)

Pastaba 10

Aišku, viskas prasideda nuo paprastų dalykų, kad ir pavyzdžiui, žvaigždynų. Smagu kuomet danguje sunkiai įžiūrimas neryškus vėžio žvaigždynas išryškėja dūmtraukio angoje. (Beje, vaizdas yra dirbtinis, bet visiškai atitinką tai, ką mačiau gyvai). Taip detalė po detalės surenkamas…

11 (ateities spėjimas)

Pastaba 11

… ir sulipdomas protėvių pasaulėžiūros indas iš kurio jau gali atsigerti, kad ir ateities.

12 (dvylika brolių juodvarniais lakstančių)

Pastaba 12

Šatrijoj tikrai kas ryta atskrenda krankliai. Net per didžiausią pūgą, esant stingdančiam šalčiui! Paskraido ties viršūne vėjyje ir skrenda savo keliais. Sako, kad mūsų protėvių pasaulėžiūra yra užmiršta ir neatgaivinama. Pakanka tik atsimerkti. Viskas po šiai dienai gyva ir yra tiesiai po mūsų nosimi.

13 (avies dalia)

Pastaba 13

Šatrijos papėdėje ūkininkas laiko galvijus, tame tarpe ir avis. Atsibudus ryte ant Šatrijos, apačioje girdimas avių bliovimas. O virš Šatrijos didingai skraido paukščiai. Nori nenori kyla įdomūs sugretinimai. Paprastai avies dalia ūkyje yra aiški. Tuo tarpu šios dalios atsisakę …

14 (protėvių šventos ugnies atkurimas)

Pastaba 14

… žmonės ieško savasties, kuri slypi ne sunkiai suvokiamose biblijiniuose pasakojimuose, o mūsų papročiuose ir tautosakoje. Todėl šiemet ant Šatrijos kalno savo širdyse milžinai atkūrė šventąją ugnį ir ją saugo. Daugiau žinių apie apie tai galima rasti facebook puslapyje ir grupėje „Šatrijos ugnis“ bei tinklapyje satrijosugnis.lt. Ten rasite ir žmonių įamžintus vaizdus, nors …

15 (susirinkimas Šatrijoj)

Pastaba 15

… geriausi vaizdai palieka neįamžinti. Pavyzdžiui, kad ir vaizdre minima eisena, kuomet ne pavienis kažkoks debesis, o visa eilė debesų vienas po kito su labai aiškiai apibrėžtais pavidalais slinko dviem eilėmis link Šatrijos. Eisena tesėsi virš valandos. Stebint gamtą tokių nesuprantamų dalykų pasitaiko dažnai, todėl, laikui bėgant pradedi suprasti tą gamtos kalbą ir nejučia užsimezga abipusis bendravimas. Deja, …

16 (kas yra stabmeldystė?)

Pastaba 16

… teisuoliai tai vadina stabmeldyste ir vietoj to siūlo eiti į tamsią bažnyčią ir klauptis prieš medžio drožinį.

 

 

Žaliakalnio vaidila
Kęstutis Račkaitis

1 komentaras

  1. Įsivaizduokime sau, kad vieną dieną imtųme ginčytis su kaimynu, kurio Tėvas geresnis. Ir imtų mus įtikinėti kaimynas, kad atsisakyčiau savo, ir imčiau rūpintis jo Tėveliu, nes mano gal būt išgeriantis, gal būt pernelyg rūstus ar ligotas. Ar ne panašiai mums nutiko su mūsų Dievais? O juk daugelis būtent taip ir pasielgė per pastaruosius kelis šimtmečius. Ir kas keisčiausia, kad tuos, kurie nesutinka atsižegnoti nuo savo Tėvo, stumia į sektos „aptvarą“, apvelka erezijos rūbą ir, kaip rekomenduoja biblija, „slepia“ po tylos, užmaršties uždanga.
    Mūsų Dievai – tai mūsų tolimiausi Protėviai. Nuo jų prasidėjo mūsų Tautos, kiekvieno mūsų genties, giminės, šeimos gyvenimas. Mes nuo Dievų skiriamės tik gebėjimu įgyvendinti tuos sumanymus, kuriuos gimdo laisvos valios genama mintis. Tačiau mes ir ateiname į šį pasaulį tam, kad ugdytume tuos savo įgimtus gebėjimus ir išmoktume būti Darnoje. Kad mokytumės būti Dievais. Po mažą žingsnelį, darydami mažas nepavojingas aplinkai klaideles, jas taisydami, vis prisiderindami prie greta augančių ar vystančių, ir taip tobulėdami. Joks Tėvas to nedraus savo vaikui, tik patars, pataisys, parodys, ko pats jau išmoko. Ir tik svetimas „Tėvas“ pasijuoks ar, juo labiau, sudraus, jog, neva, ne tavo nosiai tapti Dievu. Ar ne taip šiandien elgiasi mokslas, dauguma religijų, ir net „valstybių“? Kas Aš? Kodėl aš toks? Iš kur atėjau ir kur einu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *