Neseniai Alkas.lt paskelbė straipsnį su mitologo dr. Dainiaus Razausko mintimis apie Kalėdų papročius, jų ištakas. Straipsnyje užduotas ne vienas klausimas ir pateiktas ne vienas įdomus atsakymas, tačiau mus čia sudomino vienas atsakymas į pirmąjį klausimą:
– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?
Dainiaus Razausko atsakymas yra kaip visad taiklus ir džiuginantis, nes susisieja su mintimis, kurias neseniai išdėsčiau Teisingumo ministerijai. Būtų gerai, kad ir Teisingumo ministerijos darbuotojai tai išgirstų.
– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo smulkiaburžuaziniais nacionalistais, bet kai griuvo Sovietų Sąjunga, tai ir tokios sąvokos neliko nė kvapo. Panašiai „pagonybė“ yra krikščionybės šešėlis, projekcija, kitiems primetamas atpirkimo ožys. Objektyviai tokio reiškinio kaip „pagonybė“ nėra. Antra, visi papročiai krikščionybės yra perimti iš ankstesnių religijų, be išimties – tik pervardinti ir aplipinti bibliniais vaizdiniais.
Susirašinėjimą su Teisingumo ministeriją galite rasti sekdami šią nuorodą.
Taip pat Dainius atsakė ir į šiuos klausimus:
– Tai kas gi prieš krikščionybę yra gimęs gruodžio 25-ąją?
– O kodėl ant Kūčių stalo pagal paprotį turi būti 12 patiekalų?
– Ar nebūtų galima 12-os patiekalų sieti su burtais, linkint atitinkamoms kultūroms ateinančiais metais gero derliaus?
– O ką reiškia šienas po staltiese per Kūčių vakarienę?
– Ar Kalėdų eglutė irgi mus pasiekė iš žilos senovės?
– O kas tada iš tikrųjų yra Kalėdų senis?
Pilną straipsnį rasite Alkas.lt svetainėje
