„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Lietuvių religija kliūna tai vieniems tai kitiems. Liudniausia, kai leituvių religiją bando išbraukti žmonės, kurie skelbiasi besirūpinantys ja. Vaizdre parodytas įvykių laiko mastelis, bei laiko užsklandos, kurios ir bando pridengti mūsų praeitį.
Šiandien sukanka metai nuo tada, kai pradėjau susirašinėti su Teisingumo ministerija dėl teisingo lietuvių dvasinės raiškos įvardinimo. Kadangi paskutiniai Teisingumo ministerijos atsakymai nebuvo išsamūs ir į kai kuriuos klausimus buvo vengiama atsakinėti, tai nutariau susitikti su Teisingumo ministru.
Deja, numatytą susitikimo dieną ministras turėjo kažkur išvykti, todėl susitikau su Teisingumo ministerijos kanclere Lina Lukoševičiūte. Bekalbant išaiškėjo, kad kanclerė turi tik du iš šešių mano laiškus. Kur kiti laiškai ji pasakyti negalėjo. Todėl jai išsiunčiau viso susirašinėjimo laiškų kopijas ir paprašiau, kad patvirtintų šių dokumentų gavimą. Žemiau rasite laišką kanclerei Linai Lukoševičiūtei:
Taip pat Teisingumo ministerijai išsiunčiau 7-tąjį laišką, kuriame prašoma neversti vartoti svetimžodžio „religija“, atkurti ištrintus duomenis apie Žaliakalnio romuvą, Šatrijos romuvą ir kitas bendruomenes, patalpinti Žaliakalnio romuvą į „Lietuvių“ skyrių, paaiškinti, kodėl kanclerei nepateikiami visi duomenis ir kiti prašymai. Laišką rasite čia.
Na o čia vaizdo įrašas kaip aš praleidau susirašinėjimo sukaktuvių rytą.
Susipažinti su ankstesniais laiškais, skirtais Teisingumo ministerijai, galite čia: (1+2); (3), (4),(5), (6).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:
Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės. Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia: (1+2); (3), (4).
Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2); (3).
Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)
Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)