Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Daugelis lietuvių nenori savęs sieti su neigiamą reikšmę turinčiu žodžiu ir taip uždaro duris į turtingo protėvių pasaulio pažinimą. Suvokdamas, kad šis žodis yra vis dar tebeveikiantis užkariautojų ginklas, kreipiausi į Teisingumo ministeriją su prašymu pataisyti jų vedamo žinyno įrašą, perkeliant „Žaliakalnio romuvos“ religinę bendruomenę iš „Pagonių“ skyriaus į „Lietuvių“ skyrių. Šiuo metu vyksta susirašinėjimas, kurį besidomintiems žemiau ir pateikiu:

Pirmas laiškas

Atsakymas į pirmąjį laišką

Antras laiškas

Atsakymas į mano antrąjį laišką

Teisingumo ministerijos atsakymas į pakartotinį prašymą

Susirašinėjimo tęsinį rasite apsilankę puslapyje Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija yra netradicinė Lietuvoje? (3)