Krivių krivis

Autorius: admin

  • Dž. Kempbelas. Karo ir neapykantos mitologija

    Vakaruose du garsiausi karo mitologijos kūriniai yra Iliada ir Senasis Testamentas. Bronzos amžiaus pabaigoje ir geležies amžiaus pradžioje graikai vis labiau įsitvirtino senovės Egėjuje, tada į Kanaaną ėmė plūsti amoritai, moabitai ir ankstyvieji habiru, arba hebrajai. Šios invazijos vyko maždaug tuo pačiu metu, kartu vystėsi ir legendos, šlovinančios jų pergales. Be to, nedaug skyrėsi ir pamatinės mitologinės sampratos, įkvėpusios šias dvi legendų sistemas. Abi vaizdavo tarsi dviaukštį pasaulį: apatiniame aukšte – žemė, o viršuje – dieviškos būtybės.

    Plačiau skaitykite svetainėje alkas.lt

  • Dž. Kempbelas. Nei mokslas, nei religija

    – Kas yra?

    – Daktare Buberi, – prabilau, – čia šį vakarą vartojamas vienas žodis, kurio aš nesuprantu.

    – Koks tai žodis?

    – Dievas, – atsakiau.

    Jo akys išsiplėtė ir barzdotas veidas palinko į priekį.

    – Jūs nežinote, ką reiškia žodis „Dievas“!

    Visą straipsnį galite perskaityti svetainėje alkas.lt

  • Pastabos

    Kažkada aršių krikščionių buvau vos nenutemptas į policiją už tai, kad šalia Birutės kalno per garsiai reiškiau mintis, kad tai lietuviams šventa vieta. Džiugu, kad ne aš vienas tai matau. Vaizdre vienas netikslumas – Palanga yra kuršių, o ne žemaičių žemė.

    [embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=ABHTnEy1CYE[/embedyt]

  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

    Dainius Razauskas

    Kalbos reikšmė mąstymui neginčytina, branduolinė. Mintis įsikūnija žodyje. Taigi žodis yra minties kūnas, o mintis – žodžio siela. Žodis, praradęs mintį, išdžiūsta, nuvysta, miršta. Miršta ir kalba, kuria liaujamasi mąstyti. Kita vertus, iš žodžių raidos galima atsekti minčių raidą – gal net derėtų rašyti didžiąja, Minčių, nes tai ne vieno žmogaus, o bendruomenės, tautos, žmonijos mintys.

    Straipsnis paskelbtas alkas.lt svetainėje.

  • Baltų klaida

    Baltų klaida

    Darbas buvo paskelbtas svetainės www.konstanta.lt vykdytose mokslo sklaidos varžytuvėse 2021 kovo 26-tą dieną.

    Prūsų, lietuvių ir latvių gentims nusakyti laiko bėgyje buvo naudojamas ne vienas pavadinimas. Šias tautas jungia bendra kalba, panaši pasaulėžiūra ir pasaulėvoka. Vieną iš pirmųjų visas gentis nusakančių pavadinimų aisčiai mums perteikia Publijus Kornelijus Tacitas, paskutinis žymus romėnų istorikas. Apie 98 m. Tacitas baigė rašyti tiriamąjį darbą De origine et stv Germanorvm („Apie germanų kilmę ir būklę“), kuriame 45–tąją pastraipą paskyrė aisčių gentims:

    (daugiau…)
  • Apie šviesius žmones ir jų darbus

    Apie šviesius žmones ir jų darbus

    Žmogus šioje žemėje neturi nieko savo, išskyrus savo sielą. Viskas priklauso jam tik laikinai, tik šiuo metu ir bet kuriuo momentu viskas pereina į kitas rankas. Artimų, šeimos narių, draugų ar tiesiog kažkieno rankas. Viskas iš tiesų priklauso tik dievui, o mintis, kad aš kažką turiu yra tik iliuzija, kuri gali subyrėti bet kurią akimirką. Ir todėl bet koks padarytas darbas yra prasmingas tik tuo atveju, jei jis yra daromas tikrajam savininkui. Būtent dievui. Jei kažką darai su tokia mintimi, tada nebelieka vietos jokioms kitoms mintims apie tai, kad bus gerai kaip bus, gal tiks kreiva, gal tiks kažkur šleiva, gal kažkur kokiam kampe bet kaip padaryta.

    Raimondas Abromavičius

    Šiandien Raimundas Abromavičius turbūt tiksliausiai išreiškė tai, ką norėčiau pasakyti apie tuos žmones, kuriems pagaliau pavyko į rankas įteikti dar per Kalėdas pažadėtas dovanas.

    (daugiau…)

  • D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė kultūra

  • Aš sukūriau Baltų religiją

    Aš sukūriau Baltų religiją

    Religijas visuomet kuria žmonės. Tačiau pasaulį kurią dievai. Vadinasi, skirtingai nei religija, tikroji pasaulėvoka ir pasaulėžiūra turėtų ateiti iš dievų per Dievo pažinimą. Žmonėms liktų tik pažinti tą grožį. Taip jau lėmė likimas, kad save galiu drąsiai vadinti Baltų religijos vienu iš kūrėju. Ar tai gerai? Sunku pasakyti.

  • Pagonys, žemaičiai, lietuviai ar baltai

    Pagonys, žemaičiai, lietuviai ar baltai

    Dažnas sau užsiduoda klausimą „kokia mano pasaulėvoka, kaip ją įvardinti? – Pagonys, žemaičia, lietuviai ar baltai?“ Šie klausimai nėra paprasti. Ankstesnėje savo laidelėje Mūsų nematė. Ir vėl? aptariau valstybės surašymo klausimus. Kitoje laidelėje Laiko užsklandos parodžiau kuo yra blogas pavadinimas „Baltų religija“. Pažiūrėjusiems žmonėms aišku kilo klausimų. Ši laidelė skirta daugiausia tų klausimų atsakymams.

    (daugiau…)
  • Laiko užsklandos

    Laiko užsklandos

    Vaizdras „Laiko užsklandos“

    Lietuvių religija kliūna tai vieniems tai kitiems. Liudniausia, kai leituvių religiją bando išbraukti žmonės, kurie skelbiasi besirūpinantys ja. Vaizdre parodytas įvykių laiko mastelis, bei laiko užsklandos, kurios ir bando pridengti mūsų praeitį.

    (daugiau…)