Mano draugas, Arūnas , vis man kartoja – „Tu rašai įdomiai, bet labai jau daug. Mums reikia gerokai trumpiau“. Kadangi jis yra visų mano rašliavų didžiausias gerbėjas, turiu kažkaip atsižvelgti į jo prašymą ir toliau trumpai išdėstysiu apie ką yra straipsnis.
Straipsnio ašis sukasi aplink Gedimino sapno legendą. Atsižvelgiama į įvykius tiek prieš, tiek per, tiek po legendos atsiradimo, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Surinkta medžiaga gula į nuoseklų pasakojimą apie (daugiau…)



Dešimtasis seminaras, atsispiriantis į Antano Baranausko Anykščių šilelio eilutes, skiriamas šventumo pajautai, kuri yra prigimtinio žinojimo ir bendrystės dalis, veikia žmogaus tapatybę ir yra įvairiais ryšiais susijusi su vietomis. Sujungiant tai, kas jau kalbėta ir svarstyta, šiandien keliamas klausimas, kaip šventumas reiškiasi prigimtinėje kultūroje, kaip jis atpažįstamas, jaučiamas ir išgyvenamas. Ar šventumo pajauta yra įgimta, ar ji ‒ kultūros įdiegtas santykio su aplinka būdas? Ar šventumo išgyvenimas keičiasi, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir pasaulėžiūros? Koks jis lietuvių prigimtinėje kultūroje?




