Artėjant Jorės šventei verta dar syki pasigilinti į gilumines šios šventės prasmes. Be abejo, visų pirmiausia tai yra atgijusios gamtos šventė. Jei per Užgavėnes pasirodė tik pirmieji atgimstančios gamtos ženklai, tai per Jorę gamtos gyvybinė galia trykšte trykšta. Šias dvi šventes pavasaris tarytum apjungia į vieną atgimimo veiksmą. Įdomu ir tai, kad tų švenčių pagrindinių dievybių vardai irgi yra panašūs. Nors Jorė ir Morė skamba panašiai, didelių sąsajų tarp šių žodžių mokslininkai neįžvelgia. Visgi pripažįstama, kad abu žodžiai yra susiję su gyvybinėmis galiomis (Laurinkienė, Klimavičius). Čia panagrinėsime dar vieną šaltinį šioms dviems šventėms ir jų sąsajom nagrinėti, daugiausia dėmesio skirdami pasakoms, kurių pagalba žmonės orientavosi laikotarpyje „nuo Morės iki Jorės”. (daugiau…)
Autorius: admin
-
Tauro simbolis mitologijoje
Kęstutis Račkaitis
Kauniečiai sutinka Tauro metus Šiandien pagal Avestos kalendorių Avestos tradicija, tai ugnies garbintojų tradicija, kuri daug kuo panaši į mūsų tradiciją. prasideda Naujieji metai – Jaučio, Tauro metai[1].
Jautis ir tauras kartais vartojami kaip sinonimai, nes Jautis, tai prijaukintas Tauras. Visgi tai ne tie patys gyvūnai. (daugiau…)
-
Gedimino sapnas – Mėnulis, Sietynas ir Vėlinės
Pas Lizdeiką. Dailininkas Rimantas Tumasonis Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Minėjome, kad Gedimino sapno scenoje didelę reikšmę turi Sietynas. Sietynas būdavo siejamas su įvairiausiais darbais. Pavyzdžiui, žvejai savo tinklus megzdavo arba bent pradėdavo šį darbą, kada „Sietynas eina sykiu su mėnesiu“, nes „tikėjo, kad kitu laiku pradėjus dirbti įrankius, jie būsią nelaimingi. O sostinė yra ir valstybės guolis ir valdymo įrankis.
Su Sietynu yra dar vienas svarbus mitas. Pasakojama, kad
-
Gedimino sapnas
Geležinis Vilkas. (Rimantas Tumasonis) Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Tebūnie tai 1316-tųjų naktis iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją. Pastarieji metai Gediminui buvo sunkūs. Lietuvoje pasikeitė dinastija. Dabar jis yra pilnateisis karalius. Tačiau, pasiekti valdžios viršūnę – yra viena, o valdyti tautą – yra visiškai kas kita. Ar ilgai jo dinastijai bus lemta valdyti? Ar sėkmingai pratęs protėvių darbus? Nuo ko pradėti? Kur tas atramos taškas, kuris suteiks stiprybę ir išmintį tiek jam, tiek valstybei? Ar pateisins tėvo Vytenio lūkesčius? (daugiau…)
-
Gedimino sapnas – metraščiuose išlikęs inkubacijos ritualas
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Suradome lokio lipančio į ledo kalną mito atsiradimo apytikrę vietą ir laiką. Ar panaudotas būdas yra patikimas geriausia tikrinti pagal mitą, kur yra žinoma tiek mito atsiradimo vieta, tiek laikas. Mūsų mitologijoje vienas ryškiausių tokių mitų yra Vilniaus įkūrimo mitas. Žinome, kad šis mitas galėjo įvykti XIV a. pradžioje, Gedimino karaliavimo laikais. Deja nežinome tikslios Gedimino sapno datos. Ar tikrai? Pabandykime pažvelgti į dangų. (daugiau…)
-
Grįžulo Ratai, Didžioji Meška, Vilkas ir Juodas Kudlotas
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“Grįžulo Ratai, kaip jau ir minėjome, turi ne vieną pavadinimą. Jų gausa rodo žvaigždyno svarbą.
Populiarusis „Didžiosios Meškos“ pavadinimas laikomas akmens amžiaus paveldu. (Klimka 2009).
Šis pavadinimas atitinka tą laikotarpį, kai žmonės vertėsi medžiokle ir miške pagrindinis priešininkas buvo (daugiau…)
-
Dangus kaip ledo kalnas
Kaip minėjome, Meška per Kalėdas užkopia į ledo kalną. Baltų mitologijoje kalno įvaizdis užima svarbią vietą. Pavyzdžiui:Rojus, sako, gulįs rytų šalyje ant tokio aukšto kalno, terp tokių didelių upių (Basanavičius 1872)
Iš tautosakos sužinome, kad (daugiau…)
-
Meška, ledo kalnas ir dangus
Minėjome, kad mūsų protėviai į įkapes dėdavo meškos nagus. Čia pateiksime šio papročio atsiradimo versiją.
Meškos kopimas į ledo kalną prieš 3500 metų. Toks vaizdas buvo matomas Dunojaus baseino geografinėje platumoje -
Meškos nagai mūsų kultūroje
Pasirinkę mešką, kaip mitologinį objektą, patyrinėkime jos atspindžius mūsų kultūroje.
Pradėkime nuo archeologijos. Iš archeologinių kasinėjimų žinome, kad meškos nagai buvo dedami į įkapes. Buvo manoma, kad meškos, lūšies ar vilko nagai (daugiau…) -
Mitologinio objekto pasirinkimas
Pasirinkus mitologinio laiko pradžią
reiktų pasirinkti ir mitologinį objektą. Kadangi mitai buvo „užrašomi į dangaus knygą“, tai danguje tuos mitologinius objektus turėtume ir atrast.
Vienas iš visiems geriausiai žinomų ir lengviausiai randamų šiaurės pusrutulio žvaigždynų yra (daugiau…)
