Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Dainius Razauskas

Kalbos reikšmė mąstymui neginčytina, branduolinė. Mintis įsikūnija žodyje. Taigi žodis yra minties kūnas, o mintis – žodžio siela. Žodis, praradęs mintį, išdžiūsta, nuvysta, miršta. Miršta ir kalba, kuria liaujamasi mąstyti. Kita vertus, iš žodžių raidos galima atsekti minčių raidą – gal net derėtų rašyti didžiąja, Minčių, nes tai ne vieno žmogaus, o bendruomenės, tautos, žmonijos mintys.

Straipsnis paskelbtas alkas.lt svetainėje.

Baltų klaida

Darbas buvo paskelbtas svetainės www.konstanta.lt vykdytose mokslo sklaidos varžytuvėse 2021 kovo 26-tą dieną.

Prūsų, lietuvių ir latvių gentims nusakyti laiko bėgyje buvo naudojamas ne vienas pavadinimas. Šias tautas jungia bendra kalba, panaši pasaulėžiūra ir pasaulėvoka. Vieną iš pirmųjų visas gentis nusakančių pavadinimų aisčiai mums perteikia Publijus Kornelijus Tacitas, paskutinis žymus romėnų istorikas. Apie 98 m. Tacitas baigė rašyti tiriamąjį darbą De origine et stv Germanorvm („Apie germanų kilmę ir būklę“), kuriame 45–tąją pastraipą paskyrė aisčių gentims:

Skaityti toliau: Baltų klaida

Apie šviesius žmones ir jų darbus

Žmogus šioje žemėje neturi nieko savo, išskyrus savo sielą. Viskas priklauso jam tik laikinai, tik šiuo metu ir bet kuriuo momentu viskas pereina į kitas rankas. Artimų, šeimos narių, draugų ar tiesiog kažkieno rankas. Viskas iš tiesų priklauso tik dievui, o mintis, kad aš kažką turiu yra tik iliuzija, kuri gali subyrėti bet kurią akimirką. Ir todėl bet koks padarytas darbas yra prasmingas tik tuo atveju, jei jis yra daromas tikrajam savininkui. Būtent dievui. Jei kažką darai su tokia mintimi, tada nebelieka vietos jokioms kitoms mintims apie tai, kad bus gerai kaip bus, gal tiks kreiva, gal tiks kažkur šleiva, gal kažkur kokiam kampe bet kaip padaryta.

Raimondas Abromavičius

Šiandien Raimundas Abromavičius turbūt tiksliausiai išreiškė tai, ką norėčiau pasakyti apie tuos žmones, kuriems pagaliau pavyko į rankas įteikti dar per Kalėdas pažadėtas dovanas.

Skaityti toliau: Apie šviesius žmones ir jų darbus

Aš sukūriau Baltų religiją

Religijas visuomet kuria žmonės. Tačiau pasaulį kurią dievai. Vadinasi, skirtingai nei religija, tikroji pasaulėvoka ir pasaulėžiūra turėtų ateiti iš dievų per Dievo pažinimą. Žmonėms liktų tik pažinti tą grožį. Taip jau lėmė likimas, kad save galiu drąsiai vadinti Baltų religijos vienu iš kūrėju. Ar tai gerai? Sunku pasakyti.

Pagonys, žemaičiai, lietuviai ar baltai

Dažnas sau užsiduoda klausimą „kokia mano pasaulėvoka, kaip ją įvardinti? – Pagonys, žemaičia, lietuviai ar baltai?“ Šie klausimai nėra paprasti. Ankstesnėje savo laidelėje Mūsų nematė. Ir vėl? aptariau valstybės surašymo klausimus. Kitoje laidelėje Laiko užsklandos parodžiau kuo yra blogas pavadinimas „Baltų religija“. Pažiūrėjusiems žmonėms aišku kilo klausimų. Ši laidelė skirta daugiausia tų klausimų atsakymams.

Skaityti toliau: Pagonys, žemaičiai, lietuviai ar baltai

Laiko užsklandos

Vaizdras „Laiko užsklandos“

Lietuvių religija kliūna tai vieniems tai kitiems. Liudniausia, kai leituvių religiją bando išbraukti žmonės, kurie skelbiasi besirūpinantys ja. Vaizdre parodytas įvykių laiko mastelis, bei laiko užsklandos, kurios ir bando pridengti mūsų praeitį.

Skaityti toliau: Laiko užsklandos