Kęstutis Račkaitis
Šiandien pagal Avestos kalendorių Avestos tradicija, tai ugnies garbintojų tradicija, kuri daug kuo panaši į mūsų tradiciją. prasideda Naujieji metai – Jaučio, Tauro metai[1].
Jautis ir tauras kartais vartojami kaip sinonimai, nes Jautis, tai prijaukintas Tauras. Visgi tai ne tie patys gyvūnai. Skaityti toliau: Tauro simbolis mitologijoje
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Minėjome, kad Gedimino sapno scenoje didelę reikšmę turi Sietynas. Sietynas būdavo siejamas su įvairiausiais darbais. Pavyzdžiui, žvejai savo tinklus megzdavo arba bent pradėdavo šį darbą, kada „Sietynas eina sykiu su mėnesiu“, nes „tikėjo, kad kitu laiku pradėjus dirbti įrankius, jie būsią nelaimingi. O sostinė yra ir valstybės guolis ir valdymo įrankis.
Su Sietynu yra dar vienas svarbus mitas. Pasakojama, kad
Skaityti toliau: Gedimino sapnas – Mėnulis, Sietynas ir Vėlinės
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Tebūnie tai 1316-tųjų naktis iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją. Pastarieji metai Gediminui buvo sunkūs. Lietuvoje pasikeitė dinastija. Dabar jis yra pilnateisis karalius. Tačiau, pasiekti valdžios viršūnę – yra viena, o valdyti tautą – yra visiškai kas kita. Ar ilgai jo dinastijai bus lemta valdyti? Ar sėkmingai pratęs protėvių darbus? Nuo ko pradėti? Kur tas atramos taškas, kuris suteiks stiprybę ir išmintį tiek jam, tiek valstybei? Ar pateisins tėvo Vytenio lūkesčius? Skaityti toliau: Gedimino sapnas
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Suradome lokio lipančio į ledo kalną mito atsiradimo apytikrę vietą ir laiką. Ar panaudotas būdas yra patikimas geriausia tikrinti pagal mitą, kur yra žinoma tiek mito atsiradimo vieta, tiek laikas. Mūsų mitologijoje vienas ryškiausių tokių mitų yra Vilniaus įkūrimo mitas. Žinome, kad šis mitas galėjo įvykti XIV a. pradžioje, Gedimino karaliavimo laikais. Deja nežinome tikslios Gedimino sapno datos. Ar tikrai? Pabandykime pažvelgti į dangų. Skaityti toliau: Gedimino sapnas – metraščiuose išlikęs inkubacijos ritualas
Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“
Grįžulo Ratai, kaip jau ir minėjome, turi ne vieną pavadinimą. Jų gausa rodo žvaigždyno svarbą.
Populiarusis „Didžiosios Meškos“ pavadinimas laikomas akmens amžiaus paveldu. (Klimka 2009).
Šis pavadinimas atitinka tą laikotarpį, kai žmonės vertėsi medžiokle ir miške pagrindinis priešininkas buvo Skaityti toliau: Grįžulo Ratai, Didžioji Meška, Vilkas ir Juodas Kudlotas
Kaip minėjome, Meška per Kalėdas užkopia į ledo kalną. Baltų mitologijoje kalno įvaizdis užima svarbią vietą. Pavyzdžiui:
Rojus, sako, gulįs rytų šalyje ant tokio aukšto kalno, terp tokių didelių upių (Basanavičius 1872)
Iš tautosakos sužinome, kad Skaityti toliau: Dangus kaip ledo kalnas
Minėjome, kad mūsų protėviai į įkapes dėdavo meškos nagus. Čia pateiksime šio papročio atsiradimo versiją.
Pasirinkę mešką, kaip mitologinį objektą, patyrinėkime jos atspindžius mūsų kultūroje.
Pradėkime nuo archeologijos. Iš archeologinių kasinėjimų žinome, kad meškos nagai buvo dedami į įkapes. Buvo manoma, kad meškos, lūšies ar vilko nagai Skaityti toliau: Meškos nagai mūsų kultūroje
Pasirinkus mitologinio laiko pradžią
reiktų pasirinkti ir mitologinį objektą. Kadangi mitai buvo „užrašomi į dangaus knygą“, tai danguje tuos mitologinius objektus turėtume ir atrast.
Vienas iš visiems geriausiai žinomų ir lengviausiai randamų šiaurės pusrutulio žvaigždynų yra Skaityti toliau: Mitologinio objekto pasirinkimas
Vydūnas, sukūręs žmogaus tobulėjimo filosofiją, teigė, jog žmogus negali pasilikti žmogumi tik pats sau, nes tada jame viršų ims gamtiniai instinktai, žmogus turi užkopti ant kito laiptelio, susilieti su savo tauta, persiimti jos kultūra, dalyvauti toks kultūros kūrime.
Vaito komentaras straipsnyje
