Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]
tai pasakyk kazka
O aš tau negaliu taip staigiai visko supasakoti.
kalbi lyg zinotum
Šneku tai ką žinau. O ko nežinau aš nešneku.
sneki
Jei man Dievas aiškiai parodė atsakymus, kodėl aš turiu kalbėti abejodamas, tarytum nežinau?
tu nezinai ar tikrai Dievas viska tau parode
ir ka jis tau parode bei ka tu tiksliai zinai taip ir nesupratau?
konkreciai primink ka tu zinai?
Konkrečiai? Dievas parodė save. Taškas. Kai manęs ko nors paklausia apie Dievą aš tiesiog pažiūriu į jo atvaizdą ir atsakau į klausimą, nes pažvelgus į jį gauni atsakymą
AA Tai Dievas deimantas tas
nu maniau jis kitoks
aj tai tu dar ji matai ar jau ne be?
Negaliu tau to paprastai atsakyti, nes reiktų daug aiškinti. Sakykime taip: prisimenu, o po to darau logines išvadas ir gaunasi atsakymas
kokius atsakymus tu atsakei sau?
konkreciai
Aš sau?
Aš ne sau, o kitiems atsakau į klausimus. Atsakau tai ką žinau.
O atsakymų į savus klausimus aš dar tebeieškau.
hmm na man tu nieko dar neatsakei
Tu užduok klausimą. Kad ir iš biblijos
man nera is ten klausimu
as matau kad tu ten nezinai daug ko
jei tu turi interpretacija tai cia nei tiesa nei atsakymas
man kiek reikia ten viskas aisku.
ka tu man apie biblija galetum pasakyt ko nezinau
Nori kad atspėčiau ko tu nežinai 🙂
Man nesunku. TIk duok laiko pagalvoti kurią vietą tau čia parodyti. Nes nenoriu ilgų kalbų.
Hmm sutapimas skaitau cekuoli ir apie pasakas kalba. Pvz egle zalciu karaliene. Zinai jog tai gan reali istorija? O ir biblija jis ismano puikiai. Kalba kad net edena archeologai atrado. Buvo tokia vieta turkijoje
Nuu pamastei 😀 ?
Žodžiu atsimeni tą vietą kur Jėzus atvedė vaiką tarp savo besiginčyjančių mokinių ir tarė kad štai šis vaikas yra didžiausias tarp jų ir tik tokiam kaip šis vaikas skirta dievo karalystė. Pamąstyk ką šis pamokslas tau reiškia o po to sulyginsime
Tai cia paprasta.
Cia yra ir istorinis kontekstas Jezaus mokiniai ne visi is geranoriskumo ar tikejimo buvo su Jezum
Bent pradzioje
Jie galvojo jog Jezus ims valdzia ir yra lauktasis isvaduotojas
Tai svarbu okupuotai valstybei
Jezaus mokiniai tai maste apie postus ivairius. Ministrai pirminnkai ar valdytojai. Jie mane jog vaiksto su busimu karaliumi
Apastalai tarpusavy nekarta gincijosi. Kas didesnis kas geresnis. Vaikam neleisdavo salia ateiti. Jezus kalba kad vaikas del savo paprastumo ir gerumo, neklastingumo yra didziausias. Jezus sako jog auksciausias nera toks kokie jie norejo buti
Gerai, tikiuosi iki pietų parašysiu savo atsakymą. O tu jei dar ką turi tai pridurk, nes tavo atsakymas teisingas bet neišsamus.
Pažiūrėk, pagooglinęs radau dar šias Taidzė mintis
https://www.taize.fr/lt_article3311.html
Ar dar ką turi pridurti prie šių minčių?
Taidze?
As buves joje 4 kart
Aš nė sykio 🙂
Ten puiki vieta prancuzijos kalnuose vienuolynas sutraukiantis minias zmoniu
Bet Taidze nuorodoje kiek matau aprasoma kita vieta
Ten apačioje yra paminėta ir ta vieta, kurią aš minėjau. Šią Taidzė nuorodą radau internete nes namuose Biblijos nebrandu
Jezus tada sake kad kol netapsit kaip vaikai neieisit i dangaus karalyste
Gerai, ką tai reiškia? Taidzė ten daug prirašė
Tai tu sutinki su taize?
Nevisai
Kaip ir su tavimi 🙂
Nu tai nieko tokio. Ta prasme turet skirtingas mintis nera blogai. Eisiu paskaityt.
Jezus sako kol nebusim vaikai neieisim i karalyste. Nu tai mes matom kokie vaikai yra. Neklastingi, tikri, besidziaugiantys, ieskantys, nesivarzantys. Tai ir gera prasme. Manau ir kiti variantai butu ok
Užduosiu kitaip klausimą. Ką Taidzė blogai pasakė?
Sudetinga. Graziai parasyta bet nzn nzn
Kiekvienam biblija skamba kitaip ir tai nera blogai
Mum ji skamba skirtingai
Gerai, siunčiu ką aš prirašiau
Prajuokinai su Čekuoliu. Jei Čekuolis (paskaitęs iš googlės) pasakė – tai kažkas rimta. Jei aš sakau, tai vėjai, vaikų sapalionės. Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus nesi iš viso girdėjęs. Na bet svarbiausia žinai kas yra teisinga religija. 😀 😀 😀
Kažkada knygų mugėje mačiau visą lentyną knygų, kuriose buvo šnekama tik apie Eglės, žalčių karalienės pasaką . Nepamenu kiek ten tomų buvo – ar dešimt ar dvidešimt. Gaila neturėjau pinigų, kad galėčiau jas įsigyti. Žodžiu, žmonės ta tema yra daug parašę. Dar Init televizija, kiek pamenu, vedė eilę laidų ta pačia tema. Galima rasti internete. Aš ne viskam, kas ten sakoma, pritariu, bet gali įsivaizduoti kas tai per palikimo mastas. Viena pasaka sulyginama su bibliniu palikimu. O jei įtrauksi kitas pasakas? Kas gausis?
Gerai, grįžtam prie Jėzaus duotos pamokos ir ką pats iš jos išmokai.
Pirma. Tu prilyginai mokinių elgesį šiems laikams, kai žmonės vardan galimos naudos šliejasi prie įtakingų žmonių.
Antra. Paminėjai, kad mokiniai mušasi dėl įtakos jau susikurusioje bendruomenėje.
Trečia. Sakai, kad vaikai dėl savo paprastumo ir gerumo ir neklastingumo yra didžiausi Dievo akyse, kitaip pasakius tas tyras gėris slypintis juose ir yra tai kas padeda suvokti Dievo karalystę.
Pirmi du teiginiai galimai yra teisingi, visgi mano galva, juos išdėstei per siaurai.
Trečias teiginys man yra nesuvokiamas. Žinau tik vieną. Norint papulti į Dievo karalystę gerumo ir tyrumo neužtenka.
Nacių vokietijoje visi nuoširdžiai tikėjo Hitlerio šūkiais, Sovietų sajungoje irgi visi tikėjo gražiu rytojumi ir viską, ką šie žmonės darė, manė darnatys dėl bendro gėrio. Šios sistemos tiesiog išnaudojo žmonių gerumą ir paprastumą. Todėl tokie žodžiai, kaip gerumas, paprastumas (ir iš to plaukiantis neklastingumas) nebūtinai yra kelias į dievišką pasaulį.
Tu teisingai pastebėjai, kad Jėzus kalba apie kelią į dievišką karalystę, o mokiniai daugiau dėmesio skiria kovai už įtakingesnę vietą šalia numatomo žydų karaliaus. Kas juos taip verčia elgtis? Yra daug priežasčių. Viena iš jų aišku puikybė. Noras būti didesniu už kitus yra ryškus ir šių dienų žmogui.
Bet puikybė negalėtų gyvuoti be nusižeminimo. Nusižeminimo dėmuo šioje biblijos vietoje gal nelabai pabrėžiamas, bet jis yra. Tu negali valdyti kito, kol kitas nepripažins tavo valios. Tai gimdo pavaldumą.
Tam tikras pavaldumas padeda veikti bendruomenėms, nes bendruomenė turi tam tikrus tikslus, kurių siekia ir dėl to reikia suderinti žingsnius. Tačiau per didelis pavaldumas yra jau nebe bendruomenės požymis, o vergiškos sąmonės atspindys.
Nesvarbu kuriame lygmenyje tu esi, jei tu pateisini griežtą pavaldumą, tai tavo sąmonė yra vergo sąmonė. Tu gali būti karalius, bet jei tu manai, kad tau turi besąlygiškai paklusti visi, tuomet tu nieko nesuvoki apie dieviško pasaulio dėsnius.
Beje, iš čia gimsta ir garbinimas (tame tarpe ir dievų). Laisvas žmogus gali gerbti. Garbinti? Su išlygomis. Ar tu žinai tas išlygas?
Dar vienas dalykas, ko moko Jėzus, tik kažkodėl po šiai dienai niekas to nenori pastebėti.
Ta didybė ir kitų nusižeminimas veda prie aklumo. Tokie žmonės tiesiog nebesugeba pamatyti dieviško pasaulio.
Sakykime, imkime tave. Tu nusižeminęs priimi krikščionybės mokymą, nes tai vienintelis teisingas mokymas. Su tuo vieninteliu teisingu mokymu tu prisiimi ir krikščionybės puikybę. Taigi, tu esi dvigubai aklas, nes esi ir nusižeminęs ir kartu išpuikęs.
Tu tiki, kad Jėzus atėjo gelbėti tavęs (nesvarbu, kad biblijoje yra vietų, kur jis aiškiai tai neigia). Puikybės aklumas tau trugdo pastebėti, kad tu priimi krikščionybės mokymą, o ne dievišką pasaulį.
Dar vieną aklumo dieviškam pasauliui pavyzdį galima rasti toje nuorodoje, kurią daviau. Taidzė sako:
Bet ką reiškia „priimti Dievo karalystę kaip kūdikiui“? Paprastai tai suprantama taip: „priimti Dievo karalystę taip, kaip ją priima vaikas“. Tai atitinka kitus Jėzaus žodžius Evangelijoje pagal Matą: „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mato 18, 3). Vaikas pasitiki nemąstydamas. Vaikai negali gyventi nepasitikėdami aplinkiniais. Jų pasitikėjimas nėra dorybė, – tai gyvybiška tikrovė.
Taidzė
Šioje vietoje labai ryškiai matosi kaip iškreipiami Jėzaus žodžiai.
Kas sakė, kad vaikai pasitiki nemąstydami?
Kunigai vaikų neturi, tai jie gali ir nežinoti. Bet gal tu turi vaikų?
Vaikai mąsto daugiau nei suaugę. Pasitikėjimas nėra duotybė. Vaikai gimsta pakankamai baukštūs.
Tas pasitikėjimas aplinkiniais pas vaikus didžiąja dalimi atsiranda tirinėjant pasaulį. Vaikų pagrindinis skirtumas nuo suaugusių yra tas, kad jie vis dar smalsiai tiria pasaulį.
Tu negali įpilti vandens į pilną indą. Ir į tave sunku „įpilti vandens“, nes tu jau žinai kuri religija teisingiausia ir žinai, kad tave išgelbės Jėzus. Kodėl jis tave gelbės, nuo ko jis tave gelbės ir iš viso ar tikrai jis tave gelbės tu nelabai domiesi. Tu tiesiog tiki ir lauki rojaus kaip dovanos už nepriekaištingai nugyventą gyvenimą (panašiai kaip ramaus gyvenimo už mokesčių sumokėjimą).
Tuo tarpu, vaikas vargu ar mąsto apie nepriekaištingą gyvenimą. Jis vis dar tiria kas tas gyvenimas iš viso yra. Jo paieškoms netrugdo nei didybė, nei nusižeminimas. Jis atviromis akimis ir ištemptomis ausimis geria į save pasaulį ir daro sprendimus. Jėzus tą ir sako: „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mato 18, 3)
Tuo tarpu, Taidzė aiškinimas skamba priešingai – „pasitikėk nemąstydamas“.
Vis dar manai, kad čia aš esu paklydęs? Ar neverta susimąstyti kodėl gimsta tokie kreivi Jėzaus žodžių paaiškinimai? Ar kažkieno puikybė nevirto noru pavergti kuo daugiau žmonių?
Vaikas pasižymi dar viena savybe. Jis ieško savo gyvenimo kelio. Jis nesišlieja aklai prie tėvų praminto kelio, o ieško savo ir atradęs palieka namus. Išpuikę vaikai paprastai užauga niekam tinkami ir gyvena kartu su tėvais (čia nereiktų taikyti visiems vaikams, nes būna įvairių gyvenimo atvejų).
Lygiai taip ir su keliu į dievišką karalystę. Jei tu nebandai atrasti savojo kelio, jei tu per savo tinginystę, išpuikimą, o gal net kažkieno įkalbėtą baimę pasirenki tik tai ką tau pasiūlė, tai nenustebk netyčia praleidęs taką vedanti tave link Dievo.
Galėčiau ir daugiau ta tema pasakyti, bet įtariu Facebook’ui jau ir taip per ilgas tekstas.
Ok paskaitysiu tuoj. Paziuresim ka cia prisnekejai
Bet veliau. Aciu uz tavo mintis
Tęsinys netrukus
