D. Razauskas. Aukštaitijos herbas

Dainius Razauskas

Taigi užrašo lotyniška forma tiesiog neigia jo pageidautinai lietuvišką turinį! Toks viešos, parodomosios formos neatitikimas ja pridengtam „slėptinam“ turiniui, beje, – būdingas nevisavertiškumo požymis. Juk tikras europietis neina į Europą – „į Europą eina“ kaip tik tas, kuris nesijaučia tikras europietis, ir kaip tik tuo „ėjimu į Europą“ jis išsiduoda europietis nesąs!

Visą straipsnį skaitykite svetainėje alkas.lt

D. Razauskas. Asmenvardžių rašyba: „problema“, kurią laikas „išspręsti“

Dėl to nori nenori tenka pripažinti, kad – jeigu vis dėlto dar nedrįstame išvis atsisakyti lietuviško rašto – vienintelė įmanoma asmenvardžių rašybos sistema yra juos visus rašyti lietuviškai. Be išimčių. Tuomet ilgainiui nusistovėtų daugiau mažiau griežtos, tolydžio griežtėjančios taisyklės, būtų galima sudaryti išsamią, tolydžio papildomą viešai prieinamą atitikmenų lentelę, kurioje susiradus nelietuvišką asmenvardį iškart šalia būtų matyti lietuviška jo rašyba, ir atvirkščiai – susiradus lietuviškai parašytą asmenvardį iškart šalia būtų matyti jo autentiška lytis arba net kelios lytys skirtingose kalbose.Žinoma, lieka galimybė ir atsisakyti bet kokios asmenvardžių rašybos sistemos ir juos rašyti taip, kaip kam užeina ir išeina. Tuomet tie, kas palankesni lietuvybei, juos lietuvins kaip tinkami, kaip išmanys, o tie, kuriuos kankina tautinis nevisavertiškumas, rašys visais įmanomais rašmenimis, su pasimėgavimu griaudami, ardydami lietuvišką daiktavardžių linksniavimą ir lietuvišką raštą. Tiesą sakant, dabar kaip tik taip ir yra.

Pilną straipsnį skaitykite svetainėje alkas.lt

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Dainius Razauskas

Kalbos reikšmė mąstymui neginčytina, branduolinė. Mintis įsikūnija žodyje. Taigi žodis yra minties kūnas, o mintis – žodžio siela. Žodis, praradęs mintį, išdžiūsta, nuvysta, miršta. Miršta ir kalba, kuria liaujamasi mąstyti. Kita vertus, iš žodžių raidos galima atsekti minčių raidą – gal net derėtų rašyti didžiąja, Minčių, nes tai ne vieno žmogaus, o bendruomenės, tautos, žmonijos mintys.

Straipsnis paskelbtas alkas.lt svetainėje.

Baltų klaida

Darbas buvo paskelbtas svetainės www.konstanta.lt vykdytose mokslo sklaidos varžytuvėse 2021 kovo 26-tą dieną.

Prūsų, lietuvių ir latvių gentims nusakyti laiko bėgyje buvo naudojamas ne vienas pavadinimas. Šias tautas jungia bendra kalba, panaši pasaulėžiūra ir pasaulėvoka. Vieną iš pirmųjų visas gentis nusakančių pavadinimų aisčiai mums perteikia Publijus Kornelijus Tacitas, paskutinis žymus romėnų istorikas. Apie 98 m. Tacitas baigė rašyti tiriamąjį darbą De origine et stv Germanorvm („Apie germanų kilmę ir būklę“), kuriame 45–tąją pastraipą paskyrė aisčių gentims:

Skaityti toliau: Baltų klaida

Pirminė žodžio Lietuva reikšmė?

2020 m. spalio 9 d. Nr. 19 (1347)

Papasakosiu apie pamoką, kurią gavau Perkūno namuose Kaune.
Jaunystėje labai norėjau išmokti lipdyti iš molio. Man tai atrodė vienas prasmingiausių užsiėmimų gyvenime. Kartą man mokantis VDU pirmame ar antrame kurse Perkūno namuose buvo surengti lipdymo iš molio mokymai. Ten nulipdžiau savo svajonių ąsotį. Sunkiausia buvo padaryti snapelį, kuris leistų vandeniui lietis viena darnia srove. Kitaip sakant, to snapelio forma lėmė tai, ar ąsotis galės būti naudojamas, ar liks tik kaip namų puošmena. Tąsyk supratau, kad ąsotis nelygus ąsočiui, kad labai daug kas priklauso ir nuo jo formos.

Skaityti toliau: Pirminė žodžio Lietuva reikšmė?

Lietuva – pirminė žodžio reikšmė

Atrodo atsitiktiniai įvykiai, tačiau jie vienas po kito praskleidžia gelmines mūsų pasaulį laikančias gijas. Viena iš tokių gijų yra mums visiems įprastas žodis Lietuva. Retas kuris besieja šį žodį su dievišku pasauliu. Bet ar nėra taip, kad pirminė šio žodžio reikšmė yra neatsiejama nuo dieviško pasaulio suvokimo.

Gimtosios kalbos vaizduotė


Stebėtina, bet nuo gimtosios kalbos pradėjau tolti per lietuvių literatūros pamokas mokykloje pradėjusi skaityti poeziją, noveles, pjeses, romanus, nagrinėti arba analizuoti ir interpretuoti lietuviškai parašytų kūrinių lyrinius herojus, stilius, epochas, tam pasitelkdama komparatyvistinį, struktūrinį ar kitokį metodą. Tai tikrai lavino mąstymą, kitaip tariant, logiką. Tačiau ar atvėrė vaizduotę?

Visą Daivos Vaitkevičienės straipsnį galite paskaityti čia.

Sukurtas naujas įrankis – „Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema“

Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas įgyvendino bendrą projektą ir visuomenei pateikė naują įrankį lietuviško teksto analizei. Svetainėje rašoma: Skaityti toliau: Sukurtas naujas įrankis – „Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema“

Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių

žodžių žaidimasŠį savaitgalį „sutikau“ du Gintarus. Su vienu šnekėjau bare malonioje kompanijoje ir jis nuoširdžiai aiškino, kad tikėjimas yra „tik ėjimas“ (kryptis matyt jau nebesvarbi), o kitas atsiuntė man laišką su nuoroda į straipsnį. Siūlau ir jums jį  paskaityti:  Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių