„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Religijas visuomet kuria žmonės. Tačiau pasaulį kurią dievai. Vadinasi, skirtingai nei religija, tikroji pasaulėvoka ir pasaulėžiūra turėtų ateiti iš dievų per Dievo pažinimą. Žmonėms liktų tik pažinti tą grožį. Taip jau lėmė likimas, kad save galiu drąsiai vadinti Baltų religijos vienu iš kūrėju. Ar tai gerai? Sunku pasakyti.
Lietuvių religija kliūna tai vieniems tai kitiems. Liudniausia, kai leituvių religiją bando išbraukti žmonės, kurie skelbiasi besirūpinantys ja. Vaizdre parodytas įvykių laiko mastelis, bei laiko užsklandos, kurios ir bando pridengti mūsų praeitį.
Šiandien sukanka metai nuo tada, kai pradėjau susirašinėti su Teisingumo ministerija dėl teisingo lietuvių dvasinės raiškos įvardinimo. Kadangi paskutiniai Teisingumo ministerijos atsakymai nebuvo išsamūs ir į kai kuriuos klausimus buvo vengiama atsakinėti, tai nutariau susitikti su Teisingumo ministru.
Deja, numatytą susitikimo dieną ministras turėjo kažkur išvykti, todėl susitikau su Teisingumo ministerijos kanclere Lina Lukoševičiūte. Bekalbant išaiškėjo, kad kanclerė turi tik du iš šešių mano laiškus. Kur kiti laiškai ji pasakyti negalėjo. Todėl jai išsiunčiau viso susirašinėjimo laiškų kopijas ir paprašiau, kad patvirtintų šių dokumentų gavimą. Žemiau rasite laišką kanclerei Linai Lukoševičiūtei:
Taip pat Teisingumo ministerijai išsiunčiau 7-tąjį laišką, kuriame prašoma neversti vartoti svetimžodžio „religija“, atkurti ištrintus duomenis apie Žaliakalnio romuvą, Šatrijos romuvą ir kitas bendruomenes, patalpinti Žaliakalnio romuvą į „Lietuvių“ skyrių, paaiškinti, kodėl kanclerei nepateikiami visi duomenis ir kiti prašymai. Laišką rasite čia.
Na o čia vaizdo įrašas kaip aš praleidau susirašinėjimo sukaktuvių rytą.
Susipažinti su ankstesniais laiškais, skirtais Teisingumo ministerijai, galite čia: (1+2); (3), (4),(5), (6).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:
Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.
Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.
2019-tų metų vasario 22-ą dieną buvo gautas sekantis Etninės kultūros globos tarybos atsakymas
Lauksime ką atsakys Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės. Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia: (1+2); (3), (4).
Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2); (3).
Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)
Žmones, besidominčius mūsų protėvių pasaulėžiūra, valstybė tuoj suskirstys į dvi dalis – pripažintus ir nepripažintus. Ar tie pripažinti bus tikrai verti to pripažinimo?
Vaizdras sukurtas labai skubant, todėl liko keletą techninių klaidų.