D. Razauskas. Aukštaitijos herbas

Dainius Razauskas

Taigi užrašo lotyniška forma tiesiog neigia jo pageidautinai lietuvišką turinį! Toks viešos, parodomosios formos neatitikimas ja pridengtam „slėptinam“ turiniui, beje, – būdingas nevisavertiškumo požymis. Juk tikras europietis neina į Europą – „į Europą eina“ kaip tik tas, kuris nesijaučia tikras europietis, ir kaip tik tuo „ėjimu į Europą“ jis išsiduoda europietis nesąs!

Visą straipsnį skaitykite svetainėje alkas.lt

D. Razauskas. Asmenvardžių rašyba: „problema“, kurią laikas „išspręsti“

Dėl to nori nenori tenka pripažinti, kad – jeigu vis dėlto dar nedrįstame išvis atsisakyti lietuviško rašto – vienintelė įmanoma asmenvardžių rašybos sistema yra juos visus rašyti lietuviškai. Be išimčių. Tuomet ilgainiui nusistovėtų daugiau mažiau griežtos, tolydžio griežtėjančios taisyklės, būtų galima sudaryti išsamią, tolydžio papildomą viešai prieinamą atitikmenų lentelę, kurioje susiradus nelietuvišką asmenvardį iškart šalia būtų matyti lietuviška jo rašyba, ir atvirkščiai – susiradus lietuviškai parašytą asmenvardį iškart šalia būtų matyti jo autentiška lytis arba net kelios lytys skirtingose kalbose.Žinoma, lieka galimybė ir atsisakyti bet kokios asmenvardžių rašybos sistemos ir juos rašyti taip, kaip kam užeina ir išeina. Tuomet tie, kas palankesni lietuvybei, juos lietuvins kaip tinkami, kaip išmanys, o tie, kuriuos kankina tautinis nevisavertiškumas, rašys visais įmanomais rašmenimis, su pasimėgavimu griaudami, ardydami lietuvišką daiktavardžių linksniavimą ir lietuvišką raštą. Tiesą sakant, dabar kaip tik taip ir yra.

Pilną straipsnį skaitykite svetainėje alkas.lt

Gimtosios kalbos vaizduotė


Stebėtina, bet nuo gimtosios kalbos pradėjau tolti per lietuvių literatūros pamokas mokykloje pradėjusi skaityti poeziją, noveles, pjeses, romanus, nagrinėti arba analizuoti ir interpretuoti lietuviškai parašytų kūrinių lyrinius herojus, stilius, epochas, tam pasitelkdama komparatyvistinį, struktūrinį ar kitokį metodą. Tai tikrai lavino mąstymą, kitaip tariant, logiką. Tačiau ar atvėrė vaizduotę?

Visą Daivos Vaitkevičienės straipsnį galite paskaityti čia.

Prigimtinės kultūros institutas

Prigimtinės kultūros institutasDžiugu, kad žmonės besidomintys mūsų senąja, prigimtine kultūra savo sukauptą medžiagą viešina internete.

Po keturių veiklos metų, Prigimtinės kultūros seminaro rengėjai ir Prigimtinės kultūros institutas atveria interneto svetainę ir ‒ savąjį tinklaraštį, kuriame galėsime dalintis naujienomis ištisus metus!

Sveikiname ir dalinamės!