Krivių krivis - „Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas

Ar Romuvos tikslas yra teisingas

Kuris lašininis, o kuris kanapinis?

This poll is closed! Poll activity:
Start date 20-02-2017 11:54:15
End date 15-03-2017 23:59:59
Poll Results:

Kuris sakinys geriausiai apibudina kultūros ir religijos santykį?

Religija ir kultūra yra atskiros, NESUSIJUSIOS sritys 2.94% - ( 1 balsas )
Kultūra yra RELIGIJOS išdava, ar įrankis 0% - ( 0 balsai )
Religija yra KULTŪROS išdava 0% - ( 0 balsai )
Kultūra ir religija yra PASAULĖŽIŪROS dalys 29.41% - ( 10 balsai )
Kultūra ir religija yra vieninga jei religija yra Tautos religija. Jei religija yra primesta ginklu, pvz. katalikybė, tada tai yra tarsi okupantų kultūros dalis. 8.82% - ( 3 balsai )
Neturiu nuomonės arba nerandu teisingo atsakymo 11.76% - ( 4 balsai )
Kultūra ir religija yra tas pats, jei jiems meldžiamasi kaip stabams. Bet religija nelygu tikėjimui vieninteliu Dievu, sukūrusiu "dangų ir žemę ir visa, kas juose".Todėl savo išpažįstančią pagonybę jūs galite vadinti ir religija ir kultūra, bet ji niekada netaps išgelbstinčiu tikėjimu. Žaisti galima, bet jūsų žaidimas gali labai pakenkti žmonių sieloms. Užsižaidę žmonės neieškos tikrojo vienintelio Dievo. Jei jums taip patinka žaisti, pasivadinkite" Baltų kultūros draugija", bet neklaidinkite savo narių aliuzija į religiją, kurią jie supranta kaip tikėjimą. Vedliams ir iniciatoriams prieš Dievą teks daug didesnė atsakomybė. Teismo dieną jūs būsite ožių pusėje, jei suprantate, ką turiu mintyje. Nelinkiu jum sėkmės šitame žmones klaidinančiame pragaištungame darbe. 2.94% - ( 1 balsas )
Religija yra viena iš visuomenės valdymo įrankių, o kultūra, jei nėra primesta iš išorės, yra natūraliai per daug šimtmečių susiformavę visuomenės papročiai ir požiūris į gamtoje vykstančius reiškinius. Prie to priskirčiau senovės baltų tikėjimą, tiksliau pasakius, ŽINOJIMĄ ir tų žinių perdavimą kitoms kartoms. 23.53% - ( 8 balsai )
Manau kultura yra Hitleris 20.59% - ( 7 balsai )

Dainius Razauskas apie savasties svarbą Lietuvos radijui.

Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas dr. Dainius Razauskas kalba Lietuvos radijui apie savasties svarbą tiek mūsų kultūroje tiek žmogaus gyvenime. Paklausykite LRT puslapyje.

Taip pat galite atsisiųsti tik garsą.

Švyturys 2016

Tęsiame praeitais metais pradėtą darbą. Šiemet vėl įvardinsim „švyturius“ – šviesą nešančius žmones, kurių darbai spindi kaip deimantai kasdienybėje. Skaityti toliau: Švyturys 2016

K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų

Mano draugas, Arūnas , vis man kartoja – „Tu rašai įdomiai, bet labai jau daug. Mums reikia gerokai trumpiau“. Kadangi jis yra visų mano rašliavų didžiausias gerbėjas, turiu kažkaip atsižvelgti į jo prašymą ir toliau trumpai išdėstysiu apie ką yra straipsnis.

Straipsnio ašis sukasi aplink Gedimino sapno legendą. Atsižvelgiama į įvykius tiek prieš, tiek per, tiek po legendos atsiradimo, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Surinkta medžiaga gula į nuoseklų pasakojimą apie Skaityti toliau: K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų

Laimės pasaga

Kęstutis Račkaitis 2016.06.13

Artėjant Rasos šventei visi spėlioja ar laužus vėl užpils liūtis. Šiemet po sausros šis lietus tikrai negadins šventinės nuotaikos. Visgi, pabandykime spėti iš kur atsiranda tas vanduo per Rasos šventę. Pabandykime rasti kaltininką 🙂 Skaityti toliau: Laimės pasaga

Pasaka apie arklį ir žvėris

Vieną kartą buvo bada metai ir buvo žiemos laikas. Vienas gaspadoris turėjo daug arklių. Jo buvo arkliai jauni, ir jis nebeturėjo ką liuobti, tai jis liepė savo berniokui, kad išvestų vieną arklį miškan. Berniokas nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Berniokas, atėjęs pas gaspadorį, tarė, kad arklys neina. Tada pats gaspadoris nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Jis tarė: Skaityti toliau: Pasaka apie arklį ir žvėris

Šventumo pajauta ir išraiška

PrigimtinesInstitutas Dešimtasis seminaras, atsispiriantis į Antano Baranausko Anykščių šilelio eilutes, skiriamas šventumo pajautai, kuri yra prigimtinio žinojimo ir bendrystės dalis, veikia žmogaus tapatybę ir yra įvairiais ryšiais susijusi su vietomis. Sujungiant tai, kas jau kalbėta ir svarstyta, šiandien keliamas klausimas, kaip šventumas reiškiasi prigimtinėje kultūroje, kaip jis atpažįstamas, jaučiamas ir išgyvenamas. Ar šventumo pajauta yra įgimta, ar ji ‒ kultūros įdiegtas santykio su aplinka būdas? Ar šventumo išgyvenimas keičiasi, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir pasaulėžiūros? Koks jis lietuvių prigimtinėje kultūroje?

Į šventumą ir daugelį jo raiškų ‒ šventus žodžius, daiktus, apeigas kviečiame žvelgti iš praeities ir dabarties, visapusiškai nagrinėti šventumo pajautą ir su ja susijusią, iš kartos į kartą perduodamą patirtį.

Seminaro programa: http://prigimtine.lt/lt/seminarai/x-seminaras/programa/

Žinios apie dangų iš Slovėnijos

Radau gana įdomų slovėnų straipsnį apie žvaigždes:

http://www.staroverci.si/hr/drustvo/aktualno/itemlist/user/497-matija.html?start=270