Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės.  Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia:  (1+2);  (3), (4).

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2);  (3).

Tiems kas abejoja, ar mes turime savą religiją Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Žygis -Šatrija

Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂

Pastabų aiškinimai

1  (vasario 14-ta prieš 16-tą)

Pastaba 1

Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku,  viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: Skaityti toliau: Žygis -Šatrija