„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Susirašinėjimo pirmus du laiškus ir atsakymus rasite čia. Šiuo metu yra išsiųstas trečiasis laiškas, kuriame nurodoma
kad šis prašymas yra svarbus daugeliui bendruomenių
kad mokslininkai vartoją pavadinimą lietuvių religija
kad daugelis lietuvių vis dar pasąmonėje gyvena pagal lietuvių religijos pasaulėvaizdį
kad Teisingumo ministerija galimai pažeidžia Konstituciją nes nuvertina lietuvių religiją.
prašoma nurodyti veiksmus, kuriuos privalu atlikti, kad lietuvių religija būtų pripažinta kaip tradicinė Lietuvos religija.
Žmones, besidominčius mūsų protėvių pasaulėžiūra, valstybė tuoj suskirstys į dvi dalis – pripažintus ir nepripažintus. Ar tie pripažinti bus tikrai verti to pripažinimo?
Vaizdras sukurtas labai skubant, todėl liko keletą techninių klaidų.
Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją (susirašinėjimas su Teisingumo ministerija)
Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂
Pastabų aiškinimai
1 (vasario 14-ta prieš 16-tą)
Pastaba 1
Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku, viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: Skaityti toliau: Žygis -Šatrija
Vidurdienį, kai šviečia Saulė,
Kraštą pasaulio siekia akis.
Žemę nukloję keliai ir takeliai
Nuveda ten, kur geidžia širdis. Skaityti toliau: Švyturys 2017
Romuva skelbiasi esanti mūsų senosios pasaulėžiūros skleidėja. Ir tikrai, didžioji dalis ten esančių žmonių visomis išgalėmis prie to prisideda. Tačiau judėjimą vertinti reikia ne tik pagal eilinius žmones, bet ir pagal judėjimui vadovaujančiųjų elgseną. Šiam tikslui buvo kuriamas vaizdras, kuris po to skilo į du vaizdrus, iš kurių vienas gavo pavadinimą „DALIA 3“, o kitas „NEDALIA“. Pirmajame dalinamės savo mintimis apie mūsų pasaulėžiūros išskirtinumą, o antrajame vaizdre parodoma prie kokių nesąmonių prieinama, kuomet mintys skiriasi nuo žodžių ir žodžiai nuo darbų. PERSPĖJIMAS: Kai kurios vaizdro vietos gali būti vertinamos prieštaringai, ypač kuomet mūsų visuomenėje yra nusistovėjusi nerašyta taisyklė – viskam, kas neliečia tavęs, likti abejingu. Visgi, mano galva, abejingu žmogus negali būti. Todėl noriu peržiūrėjusių „NEDALIA“ vaizdrą paklausti, ar liktumėte abejingas, jei šalia matytumėt vykstančius negerus dalykus?
2. „... arba pasiūlant gerus mainus „dvasiniams“ vadovams“
2017 liepos 17 d. Raudondvaryje, Kauno r. vykusioje krivūlėje Į klausimą kodėl Romuva nieko nedaro, kad būtų išsaugotas aukuras ant Trijų kryžių kalno Vilniuje, Inija Trinkūnienė atsakė, kad savivaldybė vietoj šios vietos pasiūlė tris kitas vietas. Įtariu, kad aukurą prižiūrinčios vaidilės nuomonės atsiklausta nebuvo. Vaidilų rate, kiek žinau, irgi klausimas nebuvo svarstomas.
Tai ne vienintelis atvejas, kuomet „iš viršaus“ nusprendžiama visiškai nepasidomint tikinčiųjų nuomone. Pavyzdžiui, Inijos Trinkūnienės, Valdo Puko ir keletos kitų susireikšminusių žmonių pagalba baigiama nunešti Kauno Santakos aukuras. Plačiau apie tai vėliau.
3. Tai krikščionių dievas Jėzus Kristus lietuviams netinka?
Į tą klausimą atsako pati bibliją. Evangelijoje pagal Matą 10 skyriuje užsimenama, o 15 skyriuje gana nuodugniai Jėzus besikreipiančiai Kanaano (ne Izraelio) moteriai išaiškina (Mt 15:24), kad „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis¤“. Tik moteriai atsižadėjus savo savasties (pardavus sielą) Jėzus jai padeda. Bet čia pat moterį sulygina su šunimi. Lietuvoje, deja, irgi labai daug vizginančių uodegą vienam ar kitam šeimininkui.
