„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂
Pastabų aiškinimai
1 (vasario 14-ta prieš 16-tą)
Pastaba 1
Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku, viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: Skaityti toliau: Žygis -Šatrija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:
Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.
Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.
Neseniai Alkas.lt paskelbė straipsnį su mitologo dr. Dainiaus Razausko mintimis apie Kalėdų papročius, jų ištakas. Straipsnyje užduotas ne vienas klausimas ir pateiktas ne vienas įdomus atsakymas, tačiau mus čia sudomino vienas atsakymas į pirmąjį klausimą:
– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?
Dainiaus Razausko atsakymas yra kaip visad taiklus ir džiuginantis, nes susisieja su mintimis, kurias neseniai išdėsčiau Teisingumo ministerijai. Būtų gerai, kad ir Teisingumo ministerijos darbuotojai tai išgirstų.
– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo smulkiaburžuaziniais nacionalistais, bet kai griuvo Sovietų Sąjunga, tai ir tokios sąvokos neliko nė kvapo. Panašiai „pagonybė“ yra krikščionybės šešėlis, projekcija, kitiems primetamas atpirkimo ožys. Objektyviai tokio reiškinio kaip „pagonybė“ nėra. Antra, visi papročiai krikščionybės yra perimti iš ankstesnių religijų, be išimties – tik pervardinti ir aplipinti bibliniais vaizdiniais.
Jau ketvirtus metus iš eilės užbaigiame skelbdami metų švyturius. Džiaugsminga ši akimirka, nors kartu ir nelengva. Ant pečių gula atsakomybė kuo mažiau suklysti išskiriant vieną ar kitą žmogų bei jo darbus. Skaityti toliau: Švyturys 2018
Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės. Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia: (1+2); (3), (4).
Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2); (3).
Paskelbūs vieną nuomonę būtų nesąžininga nepaskelbti kitos nuomonės. Tiesa yra kažkur tarpe. Kadangi tiek viena, tiek kita pusė daro klaidas, tai tenka čia sau viešai pasižadėti padaryti abiejų apžvalgą.