Meilės religijos šešėlyje

Išraiška

„Folklioras“, – ištaręs svetimžodį, kunigas numojo ranka ir pasuko link mašinos. Kunigui teko sunki užduotis. Sunku buvo ir man. Laidoti vieną žmogų pagal du skirtingus papročius, nesusikertant ir neįplieskiant karo tarp giminių yra nelengva. O ką daryti, kai mirus žmogui artimiausi giminės yra skirtingų tikėjimų? Ką daryti tiems, kurie atsidūrė meilės religijos šešėlyje?

Skaityti toliau: Meilės religijos šešėlyje

Ar žmogus gali pasirinkti savo kūrėją – Dievą? (1-a dalis)

Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Šiek tiek pakeitus galima pasakyti – žmogus renkasi tikėjimą, o likimas juokiasi. Šiame vaizdre trumpai apžvelgiama kas sudaro lietuvių dvasinės raiškos turinį bei iš kur ateina šis turinys.

Ankstesnį vaizdrą rasite čia.

Sekančiame vaizdre pratęsiu mintį apie tai kas yra tradicinė lietuvių religija.

Teisingumo ministerija skleidžia ideologiją?

Ar jūs pradėtumėte ginčą su Teisingumo ministerija? O jei matytumėt, kad ji skleidžia žalingą ideologiją?

Tai yra pirmasis vaizdras apie ginčą, paaiškinantis kaip viskas prasidėjo.

Susirašinėjimą su Teisingumo ministerija rasite čia.

Sekančioje laidoje aptarsime kas yra „tradicinė religija“ ir kas yra tikrasis mūsų protėvių palikimas.

Kas ir kodėl slepia duomenis Teisingumo ministerijoje? (7-tas laiškas TM)

Šiandien sukanka metai nuo tada, kai pradėjau susirašinėti su Teisingumo ministerija dėl teisingo lietuvių dvasinės raiškos įvardinimo. Kadangi paskutiniai Teisingumo ministerijos atsakymai nebuvo išsamūs ir į kai kuriuos klausimus buvo vengiama atsakinėti, tai nutariau susitikti su Teisingumo ministru.

Deja, numatytą susitikimo dieną ministras turėjo kažkur išvykti, todėl susitikau su Teisingumo ministerijos kanclere Lina Lukoševičiūte. Bekalbant išaiškėjo, kad kanclerė turi tik du iš šešių mano laiškus. Kur kiti laiškai ji pasakyti negalėjo. Todėl jai išsiunčiau viso susirašinėjimo laiškų kopijas ir paprašiau, kad patvirtintų šių dokumentų gavimą. Žemiau rasite laišką kanclerei Linai Lukoševičiūtei:

Taip pat Teisingumo ministerijai išsiunčiau 7-tąjį laišką, kuriame prašoma neversti vartoti svetimžodžio „religija“, atkurti ištrintus duomenis apie Žaliakalnio romuvą, Šatrijos romuvą ir kitas bendruomenes, patalpinti Žaliakalnio romuvą į „Lietuvių“ skyrių, paaiškinti, kodėl kanclerei nepateikiami visi duomenis ir kiti prašymai. Laišką rasite čia.

Na o čia vaizdo įrašas kaip aš praleidau susirašinėjimo sukaktuvių rytą.

Susipažinti su ankstesniais laiškais, skirtais Teisingumo ministerijai, galite čia:  (1+2);  (3)(4),(5), (6).

Susirėmimas. 7 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Savo laiku niekinančiai apie žmones, palaikančius mūsų senuosius papročius, atsiliepusiam katalikų dvasininkui Sigitui Tamkevičiui pasiūliau atvirą pokalbį apie Dievą. Iš mano pusės tai buvo ne visai taktiškas siūlymas, nes į nepatogią padėtį pastačiau garbingą žmogų. Tačiau, ar galima tylėti, kuomet žmogus, visą gyvenimą gilinęsis į svetimą pasaulėvoką, bando vertinti lietuvių išmintį? Tuo labiau, kad panašiai šneka dauguma krikščionių!

Lietuvių religijos nuvertinimas yra giliai įsišaknijęs reiškinys ir išplitęs visuose visuomenės sluoksniuose. Jau nebepastebime kuomet ne svetimšaliai, o mes patys pradedame spjaudyti ant mūsų protėvių.

Dar liūdniau būna tuomet, kai tiesiogiai ar netiesiogiai tokia panieka sklinda iš mokslininkų lūpų. Žmonės, kuriems pagal pareigas priklausytų nešališkai įsigilinti į reiškinį, pasiduoda visuomenėje vyraujančioms nuotaikoms ar galios įtakoms. Čia yra sudėtinga tema ir ją išsamiau paliesiu artimiausiuose darbuose.

Pateikdamas paskutinę „Susirėmimo“ dalį noriu padėkoti tam drąsiam žmogui, kuris iki pat šiol kalbasi su manimi apie Dievą. Tik mano sprendimu jo vardas ir pavardė yra nepaskelbti. Tokį sprendimą priėmiau dėl keletos priežasčių, tame tarpe ir dėl žmonių pomėgio pasišaipyti iš kito minčių, ar kalbėjimo ypatumų.

Gali būti, kad atsiras krikščionių, kurie teigs, esą jie būtų kažką geriau pasakę, ar giliau išaiškinęs tikėjimo tiesas. Durys yra atviros. Jūs galite padaryti „Susirėmimo“ pratęsimą. O kol tokių nėra – skaitykite paskutiniąją „Susirėmimo“ dalį 🙂

Skaityti toliau: Susirėmimas. 7 dalis.

Susirėmimas. 6 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

tai pasakyk kazka

O aš tau negaliu taip staigiai visko supasakoti.

kalbi lyg zinotum

Šneku tai ką žinau. O ko nežinau aš nešneku.

sneki

Jei man Dievas aiškiai parodė atsakymus, kodėl aš turiu kalbėti abejodamas, tarytum nežinau?

Skaityti toliau: Susirėmimas. 6 dalis.

Susirėmimas. 5 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Tavo mintys galėjo iššaukti norimą vaizdą. Čia tas pats kaip ir malda, kai labai nori tai ir įvyksta. Norėjai ženklo jį ir gavai.

Tokie zenklai man yra parodymas, kad esu Dievo kely. Velniui jokio tolko sakyt kad Dievas visad su mumis

tavo zenklas sakau man primena mefistofelio zavinguma

nesutinki?

juk daug ka pamatei

fausta po visa pasauly isnesiojo velnias

Skaityti toliau: Susirėmimas. 5 dalis.

Susirėmimas. 4 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Zodziu Jezum tiki bet esme ne jis ir tokiu kaip sakai nevienas buvo. Idomiai

Taip, ne vienas.

Krišna, Egipto Ozyris panašūs .

Jėzus tiesiogiai yra Dioniso kopija.

Ir tai nieko keisto, nes jie visi savo gyvenimu kalba apie dievišką pasaulį.

Tarp tų pasakojimų atsirandantys skirtumai yra neatsitiktiniai, o esminiai tam tikros tautos raiškoje.

Bėda ta, kad dieviški reikalai susiję su jėga, o ten kur jėga atsiranda politika ir Dievas pamirštamas

Nepainiok Jezaus su kazkokiu dionizu

Bent jau taip i lankas nenuklysk. Kad vynu paverte ir ar dar ten ka padare tai jau sutapatini su Jezum ji. Zodziu bent nebuk cia vaikiskas

Ok, nežinau ką tu vadini vaikiškumu, bet vaikai paprastai gina savo norus, o ne teisybę. Tu gini savo norą laikyti Jėzų vieninteliu ir nepakartojamu. Toks tavo užsispyrimas nepadeda tau pažinti Dievą.

Skaityti toliau: Susirėmimas. 4 dalis.