Žyma: kalba
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies
Kalbos reikšmė mąstymui neginčytina, branduolinė. Mintis įsikūnija žodyje. Taigi žodis yra minties kūnas, o mintis – žodžio siela. Žodis, praradęs mintį, išdžiūsta, nuvysta, miršta. Miršta ir kalba, kuria liaujamasi mąstyti. Kita vertus, iš žodžių raidos galima atsekti minčių raidą – gal net derėtų rašyti didžiąja, Minčių, nes tai ne vieno žmogaus, o bendruomenės, tautos, žmonijos mintys.
Baltų klaida
Darbas buvo paskelbtas svetainės www.konstanta.lt vykdytose mokslo sklaidos varžytuvėse 2021 kovo 26-tą dieną.
Prūsų, lietuvių ir latvių gentims nusakyti laiko bėgyje buvo naudojamas ne vienas pavadinimas. Šias tautas jungia bendra kalba, panaši pasaulėžiūra ir pasaulėvoka. Vieną iš pirmųjų visas gentis nusakančių pavadinimų aisčiai mums perteikia Publijus Kornelijus Tacitas, paskutinis žymus romėnų istorikas. Apie 98 m. Tacitas baigė rašyti tiriamąjį darbą De origine et stv Germanorvm („Apie germanų kilmę ir būklę“), kuriame 45–tąją pastraipą paskyrė aisčių gentims:
Skaityti toliau: Baltų klaidaGimtosios kalbos vaizduotė
Stebėtina, bet nuo gimtosios kalbos pradėjau tolti per lietuvių literatūros pamokas mokykloje pradėjusi skaityti poeziją, noveles, pjeses, romanus, nagrinėti arba analizuoti ir interpretuoti lietuviškai parašytų kūrinių lyrinius herojus, stilius, epochas, tam pasitelkdama komparatyvistinį, struktūrinį ar kitokį metodą. Tai tikrai lavino mąstymą, kitaip tariant, logiką. Tačiau ar atvėrė vaizduotę?
Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių
Šį savaitgalį „sutikau“ du Gintarus. Su vienu šnekėjau bare malonioje kompanijoje ir jis nuoširdžiai aiškino, kad tikėjimas yra „tik ėjimas“ (kryptis matyt jau nebesvarbi), o kitas atsiuntė man laišką su nuoroda į straipsnį. Siūlau ir jums jį paskaityti: Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių