Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje?

Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Susirašinėjimo pirmus du laiškus ir atsakymus rasite čia. Šiuo metu yra išsiųstas trečiasis laiškas, kuriame nurodoma

  • kad šis prašymas yra svarbus daugeliui bendruomenių
  • kad mokslininkai vartoją pavadinimą lietuvių religija
  • kad daugelis lietuvių vis dar pasąmonėje gyvena pagal lietuvių religijos pasaulėvaizdį
  • kad Teisingumo ministerija galimai pažeidžia Konstituciją nes nuvertina lietuvių religiją.
  • prašoma nurodyti veiksmus, kuriuos privalu atlikti, kad lietuvių religija būtų pripažinta kaip tradicinė Lietuvos religija.

Visą laišką galite atsisiųti paspaudę šią nuorodą.

Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją (susirašinėjimas su Teisingumo ministerija)

Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją (susirašinėjimas su Teisingumo ministerija)

Žygis -Šatrija

Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂

Pastabų aiškinimai

1  (vasario 14-ta prieš 16-tą)

Pastaba 1

Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku,  viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: Skaityti toliau: Žygis -Šatrija

Matyti Dievą

Musulmonai keliauja į Meką, krikščionys į Jeruzalę, tūlas lietuvis kopia į Gedimino kalną Vilniuje tik tam, kad atsidurtų šventoje vietoje „arčiau dievų“. Bet dievai nėra Mikelandželo Dovydo skulptūra, ar Vilniaus vamzdis, kuriuos galima atvykus pamatyti, dar gi pačiupinėti. Norint matyti Dievą iš viso nereikia kažkur vykti. Viskas ko reikia – tai atmerkti akis.

„Kas iš to? Aš nieko nematau“ – atsakė vėžio kamuojama moteris (šiuo metu, ačiū Dievui, ji jau pasveikusi). Kalbėjome su ja prieš keletą metų apie Merkinės piramidę. „Nuvažiavau tenai, pamačiau paprastą piramidę ir besimeldžiančius žmones. Viskas. Jokių dievų nemačiau“, Skaityti toliau: Matyti Dievą

Kaip vadinasi mūsų religija?

Kaip vadinasi mūsų religija?Kaip vadinasi mūsų religija? Ar mūsų religiją pagonybė? Juk pagonimis anksčiau buvo vadinami negabūs žmonės, nesuprantantys kas yra Dievas.  Ši kitaip manančių nuvertinimo taktika naudojama iki šių laikų. Todėl svarbu atskirti sąvokas ir reiškinius vadinti savo vardais. Vietoj pagonybės turėtume vartoti lietuvišką religiją atitinkantį terminą. Oficialiai tokio termino neturime ir kažin ar kada toks buvo, nes dar Gedimino laiškuose randame jo požiūrį „…kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą“ ; Tai tikrai ne pagoniška neišmanėlio mąstysena. Tai žmogaus išmanančio giluminius dvasinius reikalus kalba. Gediminui nereikia tikėti į vienatinį Dievą. Gediminas žino, kad Skaityti toliau: Kaip vadinasi mūsų religija?