„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Šiandien sukanka metai nuo tada, kai pradėjau susirašinėti su Teisingumo ministerija dėl teisingo lietuvių dvasinės raiškos įvardinimo. Kadangi paskutiniai Teisingumo ministerijos atsakymai nebuvo išsamūs ir į kai kuriuos klausimus buvo vengiama atsakinėti, tai nutariau susitikti su Teisingumo ministru.
Deja, numatytą susitikimo dieną ministras turėjo kažkur išvykti, todėl susitikau su Teisingumo ministerijos kanclere Lina Lukoševičiūte. Bekalbant išaiškėjo, kad kanclerė turi tik du iš šešių mano laiškus. Kur kiti laiškai ji pasakyti negalėjo. Todėl jai išsiunčiau viso susirašinėjimo laiškų kopijas ir paprašiau, kad patvirtintų šių dokumentų gavimą. Žemiau rasite laišką kanclerei Linai Lukoševičiūtei:
Taip pat Teisingumo ministerijai išsiunčiau 7-tąjį laišką, kuriame prašoma neversti vartoti svetimžodžio „religija“, atkurti ištrintus duomenis apie Žaliakalnio romuvą, Šatrijos romuvą ir kitas bendruomenes, patalpinti Žaliakalnio romuvą į „Lietuvių“ skyrių, paaiškinti, kodėl kanclerei nepateikiami visi duomenis ir kiti prašymai. Laišką rasite čia.
Na o čia vaizdo įrašas kaip aš praleidau susirašinėjimo sukaktuvių rytą.
Susipažinti su ankstesniais laiškais, skirtais Teisingumo ministerijai, galite čia: (1+2); (3), (4),(5), (6).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:
Neseniai Alkas.lt paskelbė straipsnį su mitologo dr. Dainiaus Razausko mintimis apie Kalėdų papročius, jų ištakas. Straipsnyje užduotas ne vienas klausimas ir pateiktas ne vienas įdomus atsakymas, tačiau mus čia sudomino vienas atsakymas į pirmąjį klausimą:
– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?
Dainiaus Razausko atsakymas yra kaip visad taiklus ir džiuginantis, nes susisieja su mintimis, kurias neseniai išdėsčiau Teisingumo ministerijai. Būtų gerai, kad ir Teisingumo ministerijos darbuotojai tai išgirstų.
– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo smulkiaburžuaziniais nacionalistais, bet kai griuvo Sovietų Sąjunga, tai ir tokios sąvokos neliko nė kvapo. Panašiai „pagonybė“ yra krikščionybės šešėlis, projekcija, kitiems primetamas atpirkimo ožys. Objektyviai tokio reiškinio kaip „pagonybė“ nėra. Antra, visi papročiai krikščionybės yra perimti iš ankstesnių religijų, be išimties – tik pervardinti ir aplipinti bibliniais vaizdiniais.
Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės. Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia: (1+2); (3), (4).
Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2); (3).
Paskelbūs vieną nuomonę būtų nesąžininga nepaskelbti kitos nuomonės. Tiesa yra kažkur tarpe. Kadangi tiek viena, tiek kita pusė daro klaidas, tai tenka čia sau viešai pasižadėti padaryti abiejų apžvalgą.