Šiandien sekmadienis, krikščionims šventa diena ir dar Atėjimo (arba lotyniškai Advento) pradžia. Lietuviai šį laiką dar vadina Leliumai. Tai tamsiausias metų laikas, tinkamas apmąstymams.
O kas geriau jei ne pasaka gali padėti susimąstyti? 🙂
Skaityti toliau: Laiškas krikščionims
Kalbos reikšmė mąstymui neginčytina, branduolinė. Mintis įsikūnija žodyje. Taigi žodis yra minties kūnas, o mintis – žodžio siela. Žodis, praradęs mintį, išdžiūsta, nuvysta, miršta. Miršta ir kalba, kuria liaujamasi mąstyti. Kita vertus, iš žodžių raidos galima atsekti minčių raidą – gal net derėtų rašyti didžiąja, Minčių, nes tai ne vieno žmogaus, o bendruomenės, tautos, žmonijos mintys.
2020 m. spalio 9 d. Nr. 19 (1347)
Papasakosiu apie pamoką, kurią gavau Perkūno namuose Kaune.
Jaunystėje labai norėjau išmokti lipdyti iš molio. Man tai atrodė vienas prasmingiausių užsiėmimų gyvenime. Kartą man mokantis VDU pirmame ar antrame kurse Perkūno namuose buvo surengti lipdymo iš molio mokymai. Ten nulipdžiau savo svajonių ąsotį. Sunkiausia buvo padaryti snapelį, kuris leistų vandeniui lietis viena darnia srove. Kitaip sakant, to snapelio forma lėmė tai, ar ąsotis galės būti naudojamas, ar liks tik kaip namų puošmena. Tąsyk supratau, kad ąsotis nelygus ąsočiui, kad labai daug kas priklauso ir nuo jo formos.
Atrodo atsitiktiniai įvykiai, tačiau jie vienas po kito praskleidžia gelmines mūsų pasaulį laikančias gijas. Viena iš tokių gijų yra mums visiems įprastas žodis Lietuva. Retas kuris besieja šį žodį su dievišku pasauliu. Bet ar nėra taip, kad pirminė šio žodžio reikšmė yra neatsiejama nuo dieviško pasaulio suvokimo.
Mokslinė konferencija „Tarp likimo ir pasirinkimo“ vyko 2020 m. sausio 18 d. Vilniuje VU Konfucijaus Institute. Konferenciją organizavo VU Azijos ir Transkultūrinių Studijų Institutas bei Humanistinės ir Egzistencinės Psichologijos Institutas.
Leisiu dar pridėti savo (Kęstučio Račkaičio) nuomonę. Šią nuomonę norėjau išsakyti visiems susirinkusiems, tačiau, matyt dėl to, kad renginys ir taip užsitęsė, tai gerbiamas profesorius Audrius Beinorius, nors ir matė mano pakeltą ranką, visgi nusprendė nebegaišinti daugiau žmonių.
Susirinkę (daugiausia mokslo) žmonės bandė atsakyti į klausimą ar yra laisva valia, kas ji tokia yra, kaip ji siejasi su žmogaus likimu. Tai, mano manymu, yra žmogaus būtį ir santykį su Dievu apsprendžiantys esminiai savivokos klausimai. Tai nėra paprasti klausimai.
Skaityti toliau: Tarp likimo ir pasirinkimo
„Folklioras“, – ištaręs svetimžodį, kunigas numojo ranka ir pasuko link mašinos. Kunigui teko sunki užduotis. Sunku buvo ir man. Laidoti vieną žmogų pagal du skirtingus papročius, nesusikertant ir neįplieskiant karo tarp giminių yra nelengva. O ką daryti, kai mirus žmogui artimiausi giminės yra skirtingų tikėjimų? Ką daryti tiems, kurie atsidūrė meilės religijos šešėlyje?
Skaityti toliau: Meilės religijos šešėlyje
Dainius Razauskas aiškina ką ištikrųjų reiškia tikėti.
Neseniai Alkas.lt paskelbė straipsnį su mitologo dr. Dainiaus Razausko mintimis apie Kalėdų papročius, jų ištakas. Straipsnyje užduotas ne vienas klausimas ir pateiktas ne vienas įdomus atsakymas, tačiau mus čia sudomino vienas atsakymas į pirmąjį klausimą:
– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?
Dainiaus Razausko atsakymas yra kaip visad taiklus ir džiuginantis, nes susisieja su mintimis, kurias neseniai išdėsčiau Teisingumo ministerijai. Būtų gerai, kad ir Teisingumo ministerijos darbuotojai tai išgirstų.
– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo smulkiaburžuaziniais nacionalistais, bet kai griuvo Sovietų Sąjunga, tai ir tokios sąvokos neliko nė kvapo. Panašiai „pagonybė“ yra krikščionybės šešėlis, projekcija, kitiems primetamas atpirkimo ožys. Objektyviai tokio reiškinio kaip „pagonybė“ nėra. Antra, visi papročiai krikščionybės yra perimti iš ankstesnių religijų, be išimties – tik pervardinti ir aplipinti bibliniais vaizdiniais.
Susirašinėjimą su Teisingumo ministeriją galite rasti sekdami šią nuorodą.
Skaityti toliau: Straipsnio „D. Razauskas: Seneli Gintautai, apgink mūsų tautą!“ svarbiausios mintysValstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas dr. Dainius Razauskas kalba Lietuvos radijui apie savasties svarbą tiek mūsų kultūroje tiek žmogaus gyvenime. Paklausykite LRT puslapyje.
Taip pat galite atsisiųsti tik garsą.
Musulmonai keliauja į Meką, krikščionys į Jeruzalę, tūlas lietuvis kopia į Gedimino kalną Vilniuje tik tam, kad atsidurtų šventoje vietoje „arčiau dievų“. Bet dievai nėra Mikelandželo Dovydo skulptūra, ar Vilniaus vamzdis, kuriuos galima atvykus pamatyti, dar gi pačiupinėti. Norint matyti Dievą iš viso nereikia kažkur vykti. Viskas ko reikia – tai atmerkti akis.
„Kas iš to? Aš nieko nematau“ – atsakė vėžio kamuojama moteris (šiuo metu, ačiū Dievui, ji jau pasveikusi). Kalbėjome su ja prieš keletą metų apie Merkinės piramidę. „Nuvažiavau tenai, pamačiau paprastą piramidę ir besimeldžiančius žmones. Viskas. Jokių dievų nemačiau“, Skaityti toliau: Matyti Dievą
