Gedimino sapnas – metraščiuose išlikęs inkubacijos ritualas

Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“

Suradome lokio lipančio į ledo kalną mito atsiradimo apytikrę vietą ir laiką. Ar panaudotas būdas yra patikimas geriausia tikrinti pagal mitą, kur yra žinoma tiek mito atsiradimo vieta, tiek laikas. Mūsų mitologijoje vienas ryškiausių tokių mitų yra Vilniaus įkūrimo mitas. Žinome, kad šis mitas galėjo įvykti XIV a. pradžioje, Gedimino karaliavimo laikais. Deja nežinome tikslios Gedimino sapno datos. Ar tikrai? Pabandykime pažvelgti į dangų.

Žvaigždžių judėjimas dangaus skliautu karaliaujant Gediminui pakito nežymiai. Pagal žvaigždes metus sunkiai atspėsime.  Kurį mėnesį sapnavo Gediminas irgi nežinome, bet netiesiogiai galime tai įvertinti.
Prieš lemtingąjį savo sapną karalius Gediminas sumedžiojo taurą. Paprastai stambūs raguoti gyvuliai medžiojami link žiemos. Be to, yra dar viena svarbi detalė:

„Šventaragio slėnis, kuriame nakvoja Gediminas, negalėjo būti suvokiamas, kaip neutrali vieta, tinkanti dideliam triukšmingam medžioklių būriui apsistoti. Na suprantama, kad karaliaus medžioklė tai yra ne kažkoks vienas slampinėja su lanku miškais, o čia yra ragai, vynas, puotos, čia yra šimtas žmonių, mažiausiai, jeigu ne tūkstantis. Metraščiai aiškiai pasako, kad Gediminas apsistojo Šventaragio slėnyje, kur degindavo pirmuosius didžiuosius Lietuvos kunigaikščius. Taigi ne kur kitur, o savo protėvių laidojimo vietoje. Būtent čia jis miega ir sapnuoja lemtingą sapną. Tai buvo pati netinkamiausia vieta nakvynei, bent jau šimto kilometrų spinduliu. O Gediminas pasirenka būtent ją. Ir tiesiogine žodžio prasme miega ant tėvų ir protėvių kapų. Nakvoja kapinėse. Jeigu Gediminas pasirinko pačią netinkamiausią vietą, vadinasi jis ją pasirinko neatsitiktinai, t. y. pakankamai svarių priežasčių, dėl kurių jis pasielgė būtent taip / … / Paprotys miegoti ant kapų yra gan paplitęs. Šis paprotys, ar jo ritualizuotas variantas, t. y. miegas specialioje šventvietėje ar šventykloje, vadinamas inkubacija. Jis kilęs iš tikėjimo, kad dievai pasirodo sapnuose ir apreiškia žmonėms savo valią. /… / Žyniui už tokią nakvynę buvo aukojama nukauto žvėries oda ir viena koja. Pats aukotojas ir miegodavęs ant tos odos. Čia ir vėl įžiūrėtume paraleles su Gedimino sapno legenda. Didysis kunigaikštis, prieš apsinakvodamas, nukauna taurą. Neatrodo, kad XIV a. pradžioje tai buvo ypatingas įvykis, privalėjęs patekti į metraščių akiratį. Greičiausia ir tauro nukovimas buvo inkubacijos ritualo dalis.“ Razauskas (laikas 0:26:50).

Gedimino sapnas - metraščiuose išlikęs inkubacijos ritualas
Gediminas nukauna taurą. Dailininkas Rimantas Tumasonis

Kitaip pasakius, Gedimino medžioklė galėjo būti ritualinė ir sumedžiotas žvėris buvo skirtas bendravimui su protėvių vėlėmis. Paprastai su vėlėmis bendraujama vėlinių laikotarpį. Todėl pažiūrėkime į Gedimino kalną minimu laikotarpiu per Vėlines. Stovėkime taip, kad kalnas būtų šiaurės rytų kryptyje. Šiuo metu tai būtų vieta kur pastatyti valdovų rūmai ir katedra. Sutemus ir išryškėjus žvaigždėms matome kaip Grįžulo ratai pradeda „kopti“ į Gedimino kalną.
Tačiau kuo dėti Grįžulo Ratai ir Gedimino sapne minimas mitinis geležinis vilkas, kurio balsas buvo toks stiprus kaip šimto vilkų? Pažiūrėkime..

Medžiaga paimta iš straipsnio „Skaitant dangaus ženklus: Dangiškos pasakos“
autoriai Kęstutis Račkaitis ir šeima

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *