Tauro simbolis mitologijoje

Kęstutis Račkaitis

Tauro metų sutikimas Kaune
Kauniečiai sutinka Tauro metus

Šiandien pagal Avestos kalendorių Avestos tradicija, tai ugnies garbintojų tradicija, kuri daug kuo panaši į mūsų tradiciją. prasideda Naujieji metai – Jaučio, Tauro metai[1].

Jautis ir tauras kartais vartojami kaip sinonimai, nes Jautis, tai prijaukintas Tauras. Visgi tai ne tie patys gyvūnai. Taurai buvo išnaikinti XVII amžiuje. Šiuo metu vykdomos kelios programos bandant atstatyti rūšį [2]. Dažnai stumbrai irgi yra sutapatinami su taurais. Bet tai yra klaida:

XIX a. pradžioje žymus vokiečių mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius Liudvigas Bojanus, lygindamas išlikusius gyvūnų griaučius, parodė, kad tai dvi skirtingos rūšys. [2]

Šiame straipsnyje šnekėsime apie jaučio/tauro simbolį ir pagerbiant išnykusią rūšį, naudosime Tauro vardą.

Pastebėsime, kad vardas, Tauras, savyje turi užkoduotą prasmę – taurumas. Su šiuo gyvuliu buvo siejamas kilnumas ir dorumas. Kodėl taip nutiko?

Šis gyvulys buvo prijaukintas labai seniai (prieš 8000-8500 metų) [3]. Ilgą laiką karvė buvo pagrindinis turto požymis. Jos atvesti vaikai, jaučiai, padėdavo įdirbti lauką, iš jos sausgyslių ir kaulų gamino įrankius, iš odos siuvo drabužius, o savo pienu ji pažindė milijoną žmonių. Nenuostabu, kad karvė buvo garbinama kaip deivė, kuri rūpinasi, maitina ir sukuria visą gyvenimą. Ji padeda pagrindą, žemę po kojomis ant kurios tvirtai gali atsistoti žmogus.

Jaučio simbolis mitologijoje
Saulė įžengia į Tauro žvaigždyną

Tauras tarytum pratęsia šią karvės misiją ne tik žemėje, bet ir danguje.  Prieš 8500 metų, tai yra tuomet, kai buvo prijaukinti pirmieji taurai, per pavasario lygiadienį Saulė įžengdavo į žvaigždyną dabar vadinamą Tauro vardu.  Po lygiadienio iš dangaus, kaip iš gausybės rago, pasipildavo dovanos, iš kurių svarbiausia – gyvasis vanduo krentantis lietaus pavidalu. Protėviai žinojo, kad iš po žiemos užsilikęs vanduo neneša gyvybės. Tik Perkūno supurtyta ir iš dangaus nukritusio pavasario lietaus suvilgyta žemė įgauna gyvastį. Žiemos iškankinti žmonės laukdavo to laiko, kuomet dangus prasivers ir apipils žemę malonėmis, atydžiai stebėjo Saulės kelionę ir tą momentą, kai šviesa galutinai nugali tamsą, pavasario lygiadienį, dovanas, krentančias iš Dangaus, ir žvaigždyną, kuriame atsiduria Saulė susiejo į vieną Tauro simbolį ir Saulė tarp Tauro ragų ėmė reikšti naujo gyvybės ciklo prasidėjimą. Bet ar Jaučio žvaigždynas ir buvo tas mitinis Tauras? Štai Jono Vaiškūno atrastame zodiake šį žvaigždyną vaizduoja Raitelis. Čia ir vėl kyla klausimas – kodėl? Kodėl vaizduojamas Raitelis, o ne Tauras?  Tauro simbolis mitologijoje yra labai ryškus ir aptinkamas beveik visose kultūrose. Jei šis simbolis nebuvo siejamas su žvaigždynu, tai su kuo jis buvo siejamas? Į tai gali atsakyti mitologijoje ir istorijoje užfiksuoti įvykiai ir tradicijos. Pradėkime nuo senovės Egipto.

Šitą piliečiais besirūpinantį ir švelnų karalių užgriuvo pirmoji nelaimė – mirė vienturtė duktė. Nepaprastai liūdėdamas dėl tos nelaimės ir norėdamas savo dukterį kaip nors ypatingiau ir gražiau palaidoti, jis padirbdino tuščiavidurę karvę, ją paauksavo ir į vidų įdėjo savo mirusią dukterį. Ta karvė nebuvo užkasta. Ji ir mano laikais gulėjo Sajo polyje, gražiai įrengtoje karaliaus rūmų patalpoje. Kasdien prie jos deginami įvairūs smilkalai, naktimis – žibintas. /…/ Toji karvė visa apdengta purpuriniu apdangalu, o galva ir sprandas – paauksuoti; tarpuragyje padarytas auksinis saulės ratas. Karvė ne stovi, o guli sulenkusi kelius; didumo kaip suaugusi karvė. Kasmet ji išnešama iš tos patalpos tuo laiku, kai egiptiečiai aprauda, mušdamiesi į krutinę, tą dievą, kurio vardo neminėsiu (Turima omeny dievas Ozyris). Tada ir tą karvę išneša į saulės šviesą. Pasakoja, kad duktė mirdama sakiusi tėvui norinti mirusi bent kartą per metus pamatyti saulę. [4, psl 123-124]

Šioje knygos ištraukoje yra gausu detalių, siejančių į vientisą mitologinį kontekstą dangų, mirusiųjų pasaulį (Dausas) ir  taurą (šiuo atveju karvę, nes mirė dukra, o ne sūnus). Tauras, būdamas viso ko atgimimo simboliu, yra tas tarpininkas, kuris perneša mirusiojo sielą į naują gyvenimą. Perneša savyje. Per lygiadienį, Ozyrio, kurio simbolis yra jautis,  šventę, Tauro simbolis išnešamas ir rodomas Saulei su viltimi, kad viskas atgims.

Mūsų tautosakoje yra duomenų, kad Tauras buvo siejamas su visu dangumi, o ne atskiru žvaigždynu. Štai pasakoje „Saulė ir vėjų motina“ sakoma:

Girdžia – girioje lermas. Jam ciekavastis, kas ten provojas. Žiūri – levas, vanagas, skruzdė ir vilkas, pasipjovę jautį, nemoka pasidalinti.[5]

Ši pasaka aprašo kardinalųjį dangaus kryžių (straipsnis ruošiamas). Tauras, kaip visas dangus, yra draskomas keturių, beveik vienas prieš kitą stovinčių, žvaigždynų. Pasakoje skruzdei atiduodama galva:

– Maža esi, gali ten išėsti visas skyleles!

Galimas daiktas, kad Sietynas buvo vadinamas skruzdėlynu ir Tauro galva ilgainiui tiesiog tapo Tauro žvaigždynu. Visą Dangų, kaip Taurą įsivaizdavo ir kitos kultūros. Šventasis egiptiečių jautis Apis iš visų jaučių buvo atrenkamas pagal požymius ant odos. Pagrindiniai požymiai yra vanagą primenanti dėmė ant sprando, pusmėnulis ant šono ir kiti simboliai vienareikšmiškai susiejantys jautį su dangumi, panašiai kaip ir ką tik paminėtoje lietuvių pasakoje. Be to tauro

patinai buvo juodi su siaura balta juosta išilgai nugaros. [3]

Jei dangų laikysime tamsia Tauro oda, tai per jo nugarą (nuo Sietyno per dangaus skliautą) praeina šviesi juosta – Paukščių takas.

Paminėsiu dar viena liaudies mįslę

Dvylas jautis visas nendres išlaužo.

Atsakymas – naktį visi sugula. Tai dar sykį nurodo, kad Tauras buvo ne atskira Dangaus zona, o visas Dangus.

Dangus mūsų kultūroje buvo siejamas su Dausomis, vieta kur ilsisi kilnūs ir dori, tai yra taurūs protėviai. Su protėviais bendraujama per žvaigždes Tauro pagalba. Bene ryškiausias to pavyzdys yra mūsų aptartas Gedimino sapnas, kur Gediminas įsivilkęs į nukauto Tauro odą per sapną bendrauja su protėviais ir gauna atsakymą ką daryti. Tauro simbolis iki šių dienų audrina meninę sielą turinčius žmones. Neįprastai gyvai tai pavaizdavo Čiurlionis. Jo paveikslą ir parinkau kaip šį straipsnį reprezentuojantį atvaizdą.

Nuorodos, literatūra

  1. ‘Avestos horoskopas - Įvairūs horoskopai | Horoskopai.lt’ (no date). Available at: http://www.horoskopai.lt/ivairus-horoskopai/avestos-horoskopas/ (Accessed: 21 March 2015).
  2. ‘Tauras’ (2015) Vikipedija. Available at: http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tauras&oldid=4727812 (Accessed: 21 March 2015).
  3. AGROEKOLOGINIS GYVULININKYSTĖS VAIDMUO (no date). Available at: http://www.asu.lt/nm/l-projektas/agroekologija/38.htm (Accessed: 21 March 2015).
  4. saulėirvėjųmotina - senoji (no date). Available at: https://sites.google.com/site/senoji/saul%C4%97irv%C4%97j%C5%B3motina (Accessed: 21 March 2015).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *