Atsakymai į pirmos vaizdo įrašą DALIA 1
Kuris lašininis, o kuris kanapinis?
This poll is no longer accepting votes
Dainius Razauskas apie savasties svarbą Lietuvos radijui.
Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas dr. Dainius Razauskas kalba Lietuvos radijui apie savasties svarbą tiek mūsų kultūroje tiek žmogaus gyvenime. Paklausykite LRT puslapyje.
Taip pat galite atsisiųsti tik garsą.
Švyturys 2016
Tęsiame praeitais metais pradėtą darbą. Šiemet vėl įvardinsim „švyturius“ – šviesą nešančius žmones, kurių darbai spindi kaip deimantai kasdienybėje. Skaityti toliau: Švyturys 2016
K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų
Mano draugas, Arūnas , vis man kartoja – „Tu rašai įdomiai, bet labai jau daug. Mums reikia gerokai trumpiau“. Kadangi jis yra visų mano rašliavų didžiausias gerbėjas, turiu kažkaip atsižvelgti į jo prašymą ir toliau trumpai išdėstysiu apie ką yra straipsnis.
Straipsnio ašis sukasi aplink Gedimino sapno legendą. Atsižvelgiama į įvykius tiek prieš, tiek per, tiek po legendos atsiradimo, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Surinkta medžiaga gula į nuoseklų pasakojimą apie Skaityti toliau: K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų
Laimės pasaga
Kęstutis Račkaitis 2016.06.13
Artėjant Rasos šventei visi spėlioja ar laužus vėl užpils liūtis. Šiemet po sausros šis lietus tikrai negadins šventinės nuotaikos. Visgi, pabandykime spėti iš kur atsiranda tas vanduo per Rasos šventę. Pabandykime rasti kaltininką 🙂 Skaityti toliau: Laimės pasaga
Pasaka apie arklį ir žvėris
Vieną kartą buvo bada metai ir buvo žiemos laikas. Vienas gaspadoris turėjo daug arklių. Jo buvo arkliai jauni, ir jis nebeturėjo ką liuobti, tai jis liepė savo berniokui, kad išvestų vieną arklį miškan. Berniokas nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Berniokas, atėjęs pas gaspadorį, tarė, kad arklys neina. Tada pats gaspadoris nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Jis tarė: Skaityti toliau: Pasaka apie arklį ir žvėris
Šventumo pajauta ir išraiška
Dešimtasis seminaras, atsispiriantis į Antano Baranausko Anykščių šilelio eilutes, skiriamas šventumo pajautai, kuri yra prigimtinio žinojimo ir bendrystės dalis, veikia žmogaus tapatybę ir yra įvairiais ryšiais susijusi su vietomis. Sujungiant tai, kas jau kalbėta ir svarstyta, šiandien keliamas klausimas, kaip šventumas reiškiasi prigimtinėje kultūroje, kaip jis atpažįstamas, jaučiamas ir išgyvenamas. Ar šventumo pajauta yra įgimta, ar ji ‒ kultūros įdiegtas santykio su aplinka būdas? Ar šventumo išgyvenimas keičiasi, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir pasaulėžiūros? Koks jis lietuvių prigimtinėje kultūroje?
Į šventumą ir daugelį jo raiškų ‒ šventus žodžius, daiktus, apeigas kviečiame žvelgti iš praeities ir dabarties, visapusiškai nagrinėti šventumo pajautą ir su ja susijusią, iš kartos į kartą perduodamą patirtį.
Seminaro programa: http://prigimtine.lt/lt/seminarai/x-seminaras/programa/
Žinios apie dangų iš Slovėnijos
Radau gana įdomų slovėnų straipsnį apie žvaigždes:
http://www.staroverci.si/hr/drustvo/aktualno/itemlist/user/497-matija.html?start=270
Matyti Dievą
Musulmonai keliauja į Meką, krikščionys į Jeruzalę, tūlas lietuvis kopia į Gedimino kalną Vilniuje tik tam, kad atsidurtų šventoje vietoje „arčiau dievų“. Bet dievai nėra Mikelandželo Dovydo skulptūra, ar Vilniaus vamzdis, kuriuos galima atvykus pamatyti, dar gi pačiupinėti. Norint matyti Dievą iš viso nereikia kažkur vykti. Viskas ko reikia – tai atmerkti akis.
„Kas iš to? Aš nieko nematau“ – atsakė vėžio kamuojama moteris (šiuo metu, ačiū Dievui, ji jau pasveikusi). Kalbėjome su ja prieš keletą metų apie Merkinės piramidę. „Nuvažiavau tenai, pamačiau paprastą piramidę ir besimeldžiančius žmones. Viskas. Jokių dievų nemačiau“, Skaityti toliau: Matyti Dievą