Pasaka apie arklį ir žvėris

Pasaka apie arklį ir žvėris

Vieną kartą buvo bada metai ir buvo žiemos laikas. Vienas gaspadoris turėjo daug arklių. Jo buvo arkliai jauni, ir jis nebeturėjo ką liuobti, tai jis liepė savo berniokui, kad išvestų vieną arklį miškan. Berniokas nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Berniokas, atėjęs pas gaspadorį, tarė, kad arklys neina. Tada pats gaspadoris nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Jis tarė:

– Pakaustyk mani plieninioms patkavom, tai eisiu.

Tada liepė gaspadoris berniokui, kad jis nuvestų arklį ont kalvia ir pakaustytų. Berniokas nuvedė arklį, pakaustė ir palaidė. Arklys nuėjo į mišką, prasikasa sniegą ir ėda žolę, o nuėjęs pri upės, prasimuša ledą ir atsigeria.

Levas, išgirdęs, kad miške yra koks tai arklys, ir nežinodamas jo, ėjo ieškoti. Atrado arklį ir tarė:

– Kas tu jesi?

Arklys atsakė:

– Aš jesmu arklys.

– Ką tu jėdi?

Atsakė arklys:

– Prasikapstau sniegą ir ėdu.

– O ką tu geri?

– Prasimušu ladą ir atsigeriu.

– Eik pramušk – ir tu atsigersi, ir aš.

Arklys nuėjo prie upės, pramušė ladą, ir abudu atsigėrė. Levui daugiau tarė arklys:

– Padaryk tu dabar vandenes: aš noriu atsigerti.

ArklysLiutas1Levas kad puls, puls draskyti su nagais, su dunčiais – nieka nepadarė. Tada vėl levas tarė:

– Padaryk ognies.

Arklys nuvedė levą pas akmenį ir sudavė koja per akmenį – ugnis iššoko. Tada arklys tarė:

– Padaryk tu ognies.

Levas puolė su nagais draskyti, su dunčiais krumtyti – nieka nepadarė. Levas nusigando ir pradėjo lėkti: bijo, kad arklys neužmuštų. Levas nubėgo toliau už krūmų ir susitiko vilką. Vilkas tarė:

– Kur aini, šviesas ciecuraiti?

– Oi, kaip buvau nusigandęs, – sako levas.

– Ka? – tarė vilkas.

Atsakė levas:

– Arklio.

– Eik, – sako vilkas, – aš jį sudraskysiu.

– Ne, – sako levas: – jis padaro ognies ir vandenia – tu jo nesudraskysi.

– Ne, – sako, – aš jo nebijau. Einam artyn.

Priėjo artyn, ir rodo levas vilkui arklį. Levas mato, o vilkas ne, tai levas pakėlo vilką, kad pamatytų ir vilkas. Levas keldamas taip suspaudė vilką, kad pradėjo šūdai bėgti per levo kojas. Levas kad metė vilką žemėn – ir užmušė. Kad levas nebūt metęs vilką žemėn, tai vilkas būt papjovęs arklį.

Ar žinojote, kad ši pasaka gali paaiškinti kodėl per Rasos šventę paprastai lyja?
Rufino_Tamayo_1942
Pasakos aiškinimą galite rasti čia:


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *