Pasirinkus mitologinio laiko pradžią
reiktų pasirinkti ir mitologinį objektą. Kadangi mitai buvo „užrašomi į dangaus knygą“, tai danguje tuos mitologinius objektus turėtume ir atrast.
Vienas iš visiems geriausiai žinomų ir lengviausiai randamų šiaurės pusrutulio žvaigždynų yra Didieji Grįžulo Ratai. Šis žvaigždynas neretai tiek Šiaurės Europoje, tiek kituose šiaurinio pusrutulio kontinentuose vadinamas „Didžiosios Meškos“ („Ursa Major“) žvaigždynu.
Šiaurės tautelių medžiotojų bendruomenės tokį įvaizdį išlaikė iki mūsų dienų; tačiau žiemą žvaigždėse įžvelgia Briedį. Astronomams meškišką pavadinimą „padovanojo“ graikai; Romos imperijoje – tai Septyni Jaučiai. D. Britanijoje pasiliko romėnų prisiminimui Ariamas laukas arba Plūgas, o vokiečiai žvaigždyną įvardijo Prasčiokų vežimu. Net pačioje Lietuvoje šis žvaigždynas turi ne vieną pavadinimą: tai ir Arklys ir Dievo kumelė ir Samtis ir dar daug kitų pavadinimų. Iš surinktos medžiagos matyti, kad lietuviškoji astronomija yra daugialypė, atspindinti skirtingų istorinių epochų realijas (Klimka 2009b).
Iš vienos pusės, tokia pavadinimų gausa galėjo atsirasti besimaišant vienoms kultūroms su kitomis. Iš kitos pusės, besikeičiant vienam ar kitam laikotarpiui, dėl Žemės precesijos kinta žvaigždyno judėjimas, todėl su žvaigždynu surišti mitai nebeatitinka dangaus knygoje užrašytos istorijos. Senųjų mitų prasmė po truputį užmirštama, o juos pakeičia nauji. Grįžulo ratų žvaigždynas, būdamas vienas ryškiausių žvaigždynų, tikrai yra patyręs šias transformacijas. Tai byloja ir didelė pavadinimų gausa, ir pasakojimų kiekis, kurį galima surišti su šiuo žvaigždynu. Čia panagrinėsime „meškišką“ žvaigždyno istoriją.
Pavyzdžiui, žemaičiams meška yra toteminis gyvūnas ir vaizduojamas ant jų herbo, į kurį žiūrint, į akis iš karto krenta jos dideli nagai. Pastarieji mūsų kultūroje turi mitologinę reikšmę.
autoriai Kęstutis Račkaitis ir šeima
