Susirėmimas. 3 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Siaip senai taip idomu buvo apie biblija ir Dieva kalbetis man. Zodziu dabar papasakosiu zenkla su Marija

Tada tarp kitko buvau skeptiskas ziurint i ja. Tas jos kultas matant kai kuriuos zmones primine is dalies pagonybe, tai kelione mano iki Marijos ir supratimo kuo ji svarbi buvo ilga ir dar tesias. Bet ja atradau per zygy 800 km i lenkija. bet zenklas rimtas buvo gerokai pries tai

Skaityti toliau: Susirėmimas. 3 dalis.

Susirėmimas. 2 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Tik taip ir nesuprantu i ka tu tiki? Koks tavo Dievas? Koks jo charakteris? Savybes? Budas,?

Esmė ta, kad Dievas veda. Nesvarbu, kad tu jo nematai . Bet aš to nevadinu meile, nes meilė yra visai kas kitą.
Tai kokios tavo patirtys?

Skaityti toliau: Susirėmimas. 2 dalis.

Susirėmimas. 1 dalis.

pi-Ratas ( Kęstutis Račkaitis )

Kartą ėjo karys. Ėjo plačiai išmintu keliu. O kelias vedė per dykumą, per niekieno žemes. Žemes, kuriose net Dievo žodis skamba kaip pašaipa.

Keliauninkas apžvelgė dykynę ir šalikelėj pamatė trepsinčią žmogystą.

– „Kodėl vargsti toje šalikelėje? Ženk su manim plačiu keliu! Šį pasaulį sukūręs mano Dievas nori dovanoti tau meilę. Patikėk manimi, aš nešu jo žodį!“, – tarė karys.

„Kiekvienam savas kelias“, – pamąstė žmogysta su barzda ir sukosi jau eiti, tačiau besisukant nusmelkė mintis

Skaityti toliau: Susirėmimas. 1 dalis.

Ar įstatymų kūrime dalyvauja tik krikščionys?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:

Prašymas

Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.

Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Etninės kultūros globos tarybai nusiųstas prašymas surengti mokslinę konferenciją

Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.

Laiškas Etninės kultūros globos tarybai

2019-tų metų vasario 22-ą dieną buvo gautas sekantis Etninės kultūros globos tarybos atsakymas

Etninės kultūros globos tarybos atsakymas

Lauksime ką atsakys Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės.  Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia:  (1+2);  (3)(4).

Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2)(3).

Tiems kas abejoja, ar mes turime savą religiją Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)