Kas ir kodėl slepia duomenis Teisingumo ministerijoje? (7-tas laiškas TM)

Šiandien sukanka metai nuo tada, kai pradėjau susirašinėti su Teisingumo ministerija dėl teisingo lietuvių dvasinės raiškos įvardinimo. Kadangi paskutiniai Teisingumo ministerijos atsakymai nebuvo išsamūs ir į kai kuriuos klausimus buvo vengiama atsakinėti, tai nutariau susitikti su Teisingumo ministru.

Deja, numatytą susitikimo dieną ministras turėjo kažkur išvykti, todėl susitikau su Teisingumo ministerijos kanclere Lina Lukoševičiūte. Bekalbant išaiškėjo, kad kanclerė turi tik du iš šešių mano laiškus. Kur kiti laiškai ji pasakyti negalėjo. Todėl jai išsiunčiau viso susirašinėjimo laiškų kopijas ir paprašiau, kad patvirtintų šių dokumentų gavimą. Žemiau rasite laišką kanclerei Linai Lukoševičiūtei:

Taip pat Teisingumo ministerijai išsiunčiau 7-tąjį laišką, kuriame prašoma neversti vartoti svetimžodžio „religija“, atkurti ištrintus duomenis apie Žaliakalnio romuvą, Šatrijos romuvą ir kitas bendruomenes, patalpinti Žaliakalnio romuvą į „Lietuvių“ skyrių, paaiškinti, kodėl kanclerei nepateikiami visi duomenis ir kiti prašymai. Laišką rasite čia.

Na o čia vaizdo įrašas kaip aš praleidau susirašinėjimo sukaktuvių rytą.

Susipažinti su ankstesniais laiškais, skirtais Teisingumo ministerijai, galite čia:  (1+2);  (3)(4),(5), (6).

Ar įstatymų kūrime dalyvauja tik krikščionys?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Vyskupų Konferencija, numatė parengti abipusiai priimtiną nevyriausybinių organizacijų statuso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms apibrėžimą, kuris bus įteisintas keičiant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Kadangi ruošiamas apibrėžimas galimai lies ir kitas religines bendruomenes, tai išsiunčiau laišką tiek ministerijai, tiek Vyskupų Konferencijai, kad leistų dalyvauti svarstant naująjį apibrėžimą. Laiško kopiją rasite paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:

Prašymas

Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Teisingumo ministerija vengia lietuvių dvasinę raišką vadinti „lietuvių religijos“ vardu. Šiuo klausimu buvo apsikeista ne vienu laišku. Paskutiniai du Teisingumo ministerijos atsakymai skamba daug maž taip – „mes jau atsakėme į jūsų užduotus klausimus“. Skiriasi šie atsakymai tik tuo, kad paskutiniąjame rašte neliko pagiriamojo žodžio, kad mūsų bendruomenių indėlis į visuomenės gyvenimą yra svarbus Lietuvos valstybei.

Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – lietuviai neturi savos religijos? (6 laiškas)

Etninės kultūros globos tarybai nusiųstas prašymas surengti mokslinę konferenciją

Tiek plačiuose visuomenės sluoksniuose, tiek mokslininkų darbuose, tiek valstybės įstaigose įvairiai įvardinama lietuvių dvasinė raiška klaidina žmones ir tuo pačiu atskiria juos nuo protėvių turtingo dvasinio palikimo. Stengdamasis ištaisyti šią klaidą parašiau laišką Etninės kultūros globos tarybai su prašymu surengti mokslinę konferenciją šiuo klausimu.

Laiškas Etninės kultūros globos tarybai

2019-tų metų vasario 22-ą dieną buvo gautas sekantis Etninės kultūros globos tarybos atsakymas

Etninės kultūros globos tarybos atsakymas

Lauksime ką atsakys Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Susirašinėjant su Teisingumo ministerija dėl to kaip jie įvardina lietuvių dvasinę raišką iškilo daug klausimų. Ne į visus klausimus Tesingumo ministerija sugebėjo atsakyti. Paskutiniame gautame atsakyme nurodoma klausimus spręsti mokslininkų tarpe. Deja, mūsų mokslininkų pajamos tiesiogiai priklauso nuo „teisingų pažiūrų“ ir laukti iš ten nešališkų sprendimų ne visuomet galima. Iš kitos pusės ne mokslininkai veda žinyną, kuriame pagal kažkieno neteisingą suvokimą yra suskirstytos dvasinės bendruomenės.  Čia pateikiu penktąjį laišką kurį nusiunčiau Teisingumo ministerijai. Ankstesnius laiškus rasite čia:  (1+2);  (3)(4).

Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (5 laiškas)

Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija.
Ankstesni laiškai: (1+2)(3).

Tiems kas abejoja, ar mes turime savą religiją Skaityti toliau: Klausimas Tesingumo ministerijai – lietuviai negali turėti savos religijos? (4 laiškas)

Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuviai pagonys?

Žmones, besidominčius mūsų protėvių pasaulėžiūra, valstybė tuoj suskirstys į dvi dalis – pripažintus ir nepripažintus. Ar tie pripažinti bus tikrai verti to pripažinimo?
Vaizdras sukurtas labai skubant, todėl liko keletą techninių klaidų.

Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

NEDALIA

Išnašų aiškinimai

1.       (~3:18) Kalbu apie ... užsiima žmonių apgaudinėjimu ir dokumentų klastojimu

Tik keletą pavyzdžių:

  • Paskutinis šios šutvės man žinomas suklastotas dokumentas yra 2017-tų metų gruodžio 9-tos dienos krivūlės protokolas. Šioje krivūlėje turėjo būti perrinkta(s) Romuvos krivė(is). Matyt gudraujant į krivūlę nebuvo pakviesti visi vaidilos. Krivūlėje dalyvavo ir Romuvai nepriklausantys žmonės, kurių indėlį sprendimuose dar aiškinuosi.
  • Valdas Pukas Kauno savivaldybei pateikė dokumentus dėl Santakos aukuro nunešimo su melagingais duomenimis (sudarytas įvaizdis, kad tai Kauno romuviečių sprendimas ir neteisingai nurodyti pasirašiusiųjų asmenų įgaliojimai). Apie tai Kauno savivaldybę supažindinome atskiru raštu, tačiau savivaldybė „stumdama“ savo projektą ir toliau bandė remtis šiais melagingais dokumentais.
  • Panašu, kad tai ne vienintelis atvejis, nes Jono Vaiškūno vedamame Alkas.lt žiniatinklyje taip pat pasirodo suklastotų duomenų (smulkiau).
  • Žaliakalnio romuva įvykdė visus reikalavimus ir buvo priimta į Romuvos bendriją. Tačiau virš metų tai buvo slepiama ir neigiama, neteikiama pasirašyta susirinkimo medžiaga, Teisingumo ministerijai nepateikiami duomenys. Tik pasirodžius vaizdrui NEDALIA  Žaliakalnio romuvos duomenys buvo vėl įtraukti į Teisingumo ministerijos registrą.
  • Iniją Trinkūnienę išrinko ir padarė krive virš trisdešimt vaidilų. Vėliau didžioji dalis jų buvo pripažinti ne vaidilomis, o registrų centrui pateiktuose dokumentuose įtraukti tik pasirinktiniai asmenys. Taip elgdamasi Inija paneigė savo išrinkimą ir visi sekantys dokumentai yra negaliojantys.
2.      (4:19) ...o aš pasirinkau šnekėti...

Daugelis mane, Kęstutį Račkaitį, kaltina, kad viešinu visas Romuvos blogybes, vietoj to kad jas spręsčiau judėjimo viduje. Kaltinimai neteisingi mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, Romuvos bėdų viešinimu užsiėmiau ne aš. Netgi atvirkščiai, stengiausi, kad viskas būtų sprendžiama Romuvos ribose. Apie tai byloja 2016-tų metų kovo 09-tos vaidilų rato susirašinėjimas. Antra. Už Romuvos ribų, tame tarpe ir užsienio partneriams, nesutarimus pirmoji išnešė Romuvos vadovybės  (smulkiau išdėstyta 2016-04-12 dienos laiške vaidilų ratui). Iš esmės Petro Lukoševičiaus iš Prūsijos patartas nusprendžiau nekelti didelio triukšmo ir po metų beveik viską buvau užmiršęs. Deja Romuva nepamiršo ir toliau tyliai pylė pamazgas. Nesu toks vienintelis, žmonės čia juodinami net po dešimtmečio. Tai Romuvos valdymu užsiimančios šutvės sisteminis nuolatinis veikimas. Štai kodėl nusprendžiau, kad apie tuos niekšus reikia pakalbėti viešai. Skaityti toliau: NEDALIA