Kaip minėjome Žemės precesija ir žvaigždynų stebėjimas gali mums atskleisti ne vieną mitologinio pasaulio paslaptį. Bet prieš stebint pirmąjį žvaigždyną, reiktų pasirinkti tinkamą stebėjimo laiką. Visos mitologijos prasideda nuo pasaulio sukūrimo mito. Kalėdų tradicija atkartoja pirminius pasaulio sukūrimo veiksmus. Būtent
per Kalėdas pasaulis sukuriamas iš naujo (Laurinkienė 2002).
N. Savickienė iš Viliušių kaimo sakė, kad viską, ką žinanti apie žvaigždes, sužinojo iš savo mamos, kuri pagal Saulę, pagal Mėnulį, pagal žvaigždes viską labai nuspėdavo;
mama jai rodydavo visas, kokias ji žinojo ypatingesnes žvaigždes Kūčių vakarą prieš einant gulti. /…/
Susidomėjimas žvaigždėmis ir jų pranašaujama ateitimi seniau, kaip ir šiais laikais, padidėdavo baigiantis metams./…/
Lietuvoje, žinomas paprotys būsimų metų sėkmę bei derlių spėti pagal Kūčių vakaro dangų (Vaiškūnas 2009)
Senųjų epochu žmogus kosmosą suvokė kaip gyvą asmenį, kuris gimsta, vystosi ir miršta paskutinę metų dieną, idant atėjus Naujiesiems metams atgimtų vėl. Pats pasaulio kūrimas mitinės sąmonės buvo suvokiamas kaip nuolat atkartojamas vyksmas. (Beresnevičius 2008)
Taigi, per Kalėdas yra nugalima mirtis. Tai yra labai svarbi detalė mitologinėje pasaulėžiūroje. Todėl viskas kas dedasi kalėdiniu laikotarpiu yra atidžiai stebima.
Pasirinkus mitologinio laiko pradžią reiktų pasirinkti ir mitologinį objektą.
autoriai Kęstutis Račkaitis ir šeima
