K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų

Mano draugas, Arūnas , vis man kartoja – „Tu rašai įdomiai, bet labai jau daug. Mums reikia gerokai trumpiau“. Kadangi jis yra visų mano rašliavų didžiausias gerbėjas, turiu kažkaip atsižvelgti į jo prašymą ir toliau trumpai išdėstysiu apie ką yra straipsnis.

Straipsnio ašis sukasi aplink Gedimino sapno legendą. Atsižvelgiama į įvykius tiek prieš, tiek per, tiek po legendos atsiradimo, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Surinkta medžiaga gula į nuoseklų pasakojimą apie Skaityti toliau: K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų

Pasaka apie arklį ir žvėris

Vieną kartą buvo bada metai ir buvo žiemos laikas. Vienas gaspadoris turėjo daug arklių. Jo buvo arkliai jauni, ir jis nebeturėjo ką liuobti, tai jis liepė savo berniokui, kad išvestų vieną arklį miškan. Berniokas nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Berniokas, atėjęs pas gaspadorį, tarė, kad arklys neina. Tada pats gaspadoris nuėjo arklia vesti. Arklys neina. Jis tarė: Skaityti toliau: Pasaka apie arklį ir žvėris

Paukščių Takas

„Tėvo dvarelyje povai vaikštinėja“ – gerai žinomas lietuvių folkloro motyvas. Lietuviško Zodiako ženkluose (Vaiškūnas 2012) yra nemaža simbolių, susijusių su paukščiais. Naudojantis programa „Stellarium“ ir visus lietuviško Zodiako personažus sustačius į jiems skirtas vietas galima stebėti jų judėjimą dangaus skliautu. Įdomiausia, kad vadinamieji paukštiniai ženklai Zodiako juostoje eina vienas po kito. Tačiau atidus šių ženklų judėjimo dangaus skliautu stebėjimas rodė nesutapimus. Skaityti toliau: Paukščių Takas

Paukščių Takas

Paukščių Takas

 

„Paukščių Takas“ – naujas straipsnis Šiaurės Atėnuose apie galimą Paukščių Tako pavadinimo kilmę.

Matyt per neapsižiūrėjimą redakcija pamiršo prirašyti kam skiriu šį straipsnį. Tai rašau čia: Skaityti toliau: Paukščių Takas

Nuo Morės iki Jorės

Artėjant Jorės šventei verta dar syki pasigilinti į gilumines šios šventės prasmes. Be abejo, visų pirmiausia tai yra atgijusios gamtos šventė. Jei per Užgavėnes pasirodė tik pirmieji atgimstančios gamtos ženklai, tai per Jorę gamtos gyvybinė galia trykšte trykšta. Šias dvi šventes pavasaris tarytum apjungia į vieną atgimimo veiksmą. Įdomu ir tai, kad tų švenčių pagrindinių dievybių vardai irgi yra panašūs. Nors Jorė ir Morė skamba panašiai, didelių sąsajų tarp šių žodžių mokslininkai neįžvelgia. Visgi pripažįstama, kad abu žodžiai yra susiję su gyvybinėmis galiomis (Laurinkienė, Klimavičius). Čia panagrinėsime dar vieną šaltinį šioms dviems šventėms ir jų sąsajom nagrinėti, daugiausia dėmesio skirdami pasakoms, kurių pagalba žmonės orientavosi laikotarpyje „nuo Morės iki Jorės“. Skaityti toliau: Nuo Morės iki Jorės

Tauro simbolis mitologijoje

Kęstutis Račkaitis

Tauro metų sutikimas Kaune
Kauniečiai sutinka Tauro metus

Šiandien pagal Avestos kalendorių Avestos tradicija, tai ugnies garbintojų tradicija, kuri daug kuo panaši į mūsų tradiciją. prasideda Naujieji metai – Jaučio, Tauro metai[1].

Jautis ir tauras kartais vartojami kaip sinonimai, nes Jautis, tai prijaukintas Tauras. Visgi tai ne tie patys gyvūnai. Skaityti toliau: Tauro simbolis mitologijoje

Gedimino sapnas – Mėnulis, Sietynas ir Vėlinės

Gedimino sapnas - Mėnulis, Sietynas ir Vėlynės
Pas Lizdeiką. Dailininkas Rimantas Tumasonis

Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“

Minėjome, kad Gedimino sapno scenoje didelę reikšmę turi Sietynas. Sietynas būdavo siejamas su įvairiausiais darbais. Pavyzdžiui, žvejai savo tinklus megzdavo arba bent pradėdavo šį darbą, kada „Sietynas eina sykiu su mėnesiu“, nes „tikėjo, kad kitu laiku pradėjus dirbti įrankius, jie būsią nelaimingi. O sostinė yra ir valstybės guolis ir valdymo įrankis.

Su Sietynu yra dar vienas svarbus mitas. Pasakojama, kad

Skaityti toliau: Gedimino sapnas – Mėnulis, Sietynas ir Vėlinės

Gedimino sapnas

Gedimino sapnas
Geležinis Vilkas. (Rimantas Tumasonis)

Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“

Tebūnie tai 1316-tųjų naktis iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją. Pastarieji metai Gediminui buvo sunkūs. Lietuvoje pasikeitė dinastija. Dabar jis yra  pilnateisis karalius. Tačiau, pasiekti valdžios viršūnę – yra viena, o valdyti tautą – yra visiškai kas kita. Ar ilgai jo dinastijai bus lemta valdyti? Ar sėkmingai pratęs protėvių darbus? Nuo ko pradėti? Kur tas atramos taškas, kuris suteiks stiprybę ir išmintį tiek jam, tiek valstybei? Ar pateisins tėvo Vytenio lūkesčius? Skaityti toliau: Gedimino sapnas

Gedimino sapnas – metraščiuose išlikęs inkubacijos ritualas

Dėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“

Suradome lokio lipančio į ledo kalną mito atsiradimo apytikrę vietą ir laiką. Ar panaudotas būdas yra patikimas geriausia tikrinti pagal mitą, kur yra žinoma tiek mito atsiradimo vieta, tiek laikas. Mūsų mitologijoje vienas ryškiausių tokių mitų yra Vilniaus įkūrimo mitas. Žinome, kad šis mitas galėjo įvykti XIV a. pradžioje, Gedimino karaliavimo laikais. Deja nežinome tikslios Gedimino sapno datos. Ar tikrai? Pabandykime pažvelgti į dangų. Skaityti toliau: Gedimino sapnas – metraščiuose išlikęs inkubacijos ritualas

Grįžulo Ratai, Didžioji Meška, Vilkas ir Juodas Kudlotas

Grįžulo Ratai, Didžioji Meška, Vilkas ir Juodas KudlotasDėmesio! Šis straipsniukas jau paseno, todėl siūlau perskaityti išsamesnį tyrimą „Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų“

Grįžulo Ratai, kaip jau ir minėjome, turi ne vieną pavadinimą. Jų gausa rodo žvaigždyno svarbą.

Populiarusis „Didžiosios Meškos“ pavadinimas laikomas akmens amžiaus paveldu. (Klimka 2009). 

Šis pavadinimas atitinka tą laikotarpį, kai žmonės vertėsi medžiokle ir miške pagrindinis priešininkas buvo Skaityti toliau: Grįžulo Ratai, Didžioji Meška, Vilkas ir Juodas Kudlotas