NEDALIA

Išnašų aiškinimai

1.       (~3:18) Kalbu apie ... užsiima žmonių apgaudinėjimu ir dokumentų klastojimu

Tik keletą pavyzdžių:

  • Paskutinis šios šutvės man žinomas suklastotas dokumentas yra 2017-tų metų gruodžio 9-tos dienos krivūlės protokolas. Šioje krivūlėje turėjo būti perrinkta(s) Romuvos krivė(is). Matyt gudraujant į krivūlę nebuvo pakviesti visi vaidilos. Krivūlėje dalyvavo ir Romuvai nepriklausantys žmonės, kurių indėlį sprendimuose dar aiškinuosi.
  • Valdas Pukas Kauno savivaldybei pateikė dokumentus dėl Santakos aukuro nunešimo su melagingais duomenimis (sudarytas įvaizdis, kad tai Kauno romuviečių sprendimas ir neteisingai nurodyti pasirašiusiųjų asmenų įgaliojimai). Apie tai Kauno savivaldybę supažindinome atskiru raštu, tačiau savivaldybė „stumdama“ savo projektą ir toliau bandė remtis šiais melagingais dokumentais.
  • Panašu, kad tai ne vienintelis atvejis, nes Jono Vaiškūno vedamame Alkas.lt žiniatinklyje taip pat pasirodo suklastotų duomenų (smulkiau).
  • Žaliakalnio romuva įvykdė visus reikalavimus ir buvo priimta į Romuvos bendriją. Tačiau virš metų tai buvo slepiama ir neigiama, neteikiama pasirašyta susirinkimo medžiaga, Teisingumo ministerijai nepateikiami duomenys. Tik pasirodžius vaizdrui NEDALIA  Žaliakalnio romuvos duomenys buvo vėl įtraukti į Teisingumo ministerijos registrą.
  • Iniją Trinkūnienę išrinko ir padarė krive virš trisdešimt vaidilų. Vėliau didžioji dalis jų buvo pripažinti ne vaidilomis, o registrų centrui pateiktuose dokumentuose įtraukti tik pasirinktiniai asmenys. Taip elgdamasi Inija paneigė savo išrinkimą ir visi sekantys dokumentai yra negaliojantys.
2.      (4:19) ...o aš pasirinkau šnekėti...

Daugelis mane, Kęstutį Račkaitį, kaltina, kad viešinu visas Romuvos blogybes, vietoj to kad jas spręsčiau judėjimo viduje. Kaltinimai neteisingi mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, Romuvos bėdų viešinimu užsiėmiau ne aš. Netgi atvirkščiai, stengiausi, kad viskas būtų sprendžiama Romuvos ribose. Apie tai byloja 2016-tų metų kovo 09-tos vaidilų rato susirašinėjimas. Antra. Už Romuvos ribų, tame tarpe ir užsienio partneriams, nesutarimus pirmoji išnešė Romuvos vadovybės  (smulkiau išdėstyta 2016-04-12 dienos laiške vaidilų ratui). Iš esmės Petro Lukoševičiaus iš Prūsijos patartas nusprendžiau nekelti didelio triukšmo ir po metų beveik viską buvau užmiršęs. Deja Romuva nepamiršo ir toliau tyliai pylė pamazgas. Nesu toks vienintelis, žmonės čia juodinami net po dešimtmečio. Tai Romuvos valdymu užsiimančios šutvės sisteminis nuolatinis veikimas. Štai kodėl nusprendžiau, kad apie tuos niekšus reikia pakalbėti viešai. Skaityti toliau: NEDALIA

DALIA ar/ir NEDALIA

Romuva skelbiasi esanti mūsų senosios pasaulėžiūros skleidėja. Ir tikrai, didžioji dalis ten esančių žmonių visomis išgalėmis prie to prisideda. Tačiau judėjimą vertinti reikia ne tik pagal eilinius žmones, bet ir pagal judėjimui vadovaujančiųjų elgseną. Šiam tikslui buvo kuriamas vaizdras, kuris po to skilo į du vaizdrus, iš kurių vienas gavo pavadinimą „DALIA 3“, o kitas „NEDALIA“. Pirmajame dalinamės savo mintimis apie mūsų pasaulėžiūros išskirtinumą, o antrajame vaizdre parodoma prie kokių nesąmonių prieinama, kuomet mintys skiriasi nuo žodžių ir žodžiai nuo darbų.
PERSPĖJIMAS: Kai kurios vaizdro vietos gali būti vertinamos prieštaringai, ypač kuomet mūsų visuomenėje yra nusistovėjusi nerašyta taisyklė – viskam, kas neliečia tavęs, likti abejingu. Visgi, mano galva, abejingu žmogus negali būti. Todėl noriu peržiūrėjusių „NEDALIA“ vaizdrą paklausti, ar liktumėte abejingas, jei šalia matytumėt vykstančius negerus dalykus?

Išnašų paaiškinimai

1.      Gedimino sapno aiškinimas

Smulkiau galima pasiskaityti straipsnyje K. Račkaitis. Gedimino sapnui graži sukaktis – 700 metų

2.      „... arba pasiūlant gerus mainus „dvasiniams“ vadovams“

2017 liepos 17 d. Raudondvaryje, Kauno r. vykusioje krivūlėje Į klausimą kodėl Romuva nieko nedaro, kad būtų išsaugotas aukuras ant Trijų kryžių kalno Vilniuje,   Inija Trinkūnienė atsakė, kad savivaldybė vietoj šios vietos pasiūlė tris kitas vietas. Įtariu, kad aukurą prižiūrinčios vaidilės nuomonės atsiklausta nebuvo. Vaidilų rate, kiek žinau, irgi klausimas nebuvo svarstomas.

Tai ne vienintelis atvejas, kuomet „iš viršaus“ nusprendžiama visiškai nepasidomint tikinčiųjų nuomone. Pavyzdžiui, Inijos Trinkūnienės, Valdo Puko ir keletos kitų susireikšminusių žmonių pagalba baigiama nunešti Kauno Santakos aukuras. Plačiau apie tai vėliau.

3.      Tai krikščionių dievas Jėzus Kristus lietuviams netinka?

Į tą klausimą atsako pati bibliją. Evangelijoje pagal Matą 10 skyriuje  užsimenama, o 15 skyriuje gana nuodugniai Jėzus besikreipiančiai Kanaano (ne Izraelio) moteriai išaiškina (Mt 15:24), kad „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis¤“. Tik moteriai atsižadėjus savo savasties (pardavus sielą) Jėzus jai padeda. Bet čia pat moterį sulygina su šunimi. Lietuvoje, deja, irgi labai daug vizginančių uodegą vienam ar kitam šeimininkui.

Vaizdrą „NEDALIA“ ir jo paaiškinimus galite rasti čia .

Matyti Dievą

Musulmonai keliauja į Meką, krikščionys į Jeruzalę, tūlas lietuvis kopia į Gedimino kalną Vilniuje tik tam, kad atsidurtų šventoje vietoje „arčiau dievų“. Bet dievai nėra Mikelandželo Dovydo skulptūra, ar Vilniaus vamzdis, kuriuos galima atvykus pamatyti, dar gi pačiupinėti. Norint matyti Dievą iš viso nereikia kažkur vykti. Viskas ko reikia – tai atmerkti akis.

„Kas iš to? Aš nieko nematau“ – atsakė vėžio kamuojama moteris (šiuo metu, ačiū Dievui, ji jau pasveikusi). Kalbėjome su ja prieš keletą metų apie Merkinės piramidę. „Nuvažiavau tenai, pamačiau paprastą piramidę ir besimeldžiančius žmones. Viskas. Jokių dievų nemačiau“, Skaityti toliau: Matyti Dievą

Prigimtinės religijos perspektyvos

Kažkada neatsargiai pagyriau Ramūną Karbauskį. Nesitikėjau, kad jis už neilgo užkops į Lietuvos politikos aukštumas. Daugelis suvokia tą mano giriamąjį žodį kaip stabo iškėlimą, tuo tarpu aš jau ir pamiršau, kodėl būtent tuo metu man įsiminė Ramūnas Karbauskis. Ir štai, tvarkydamas kriviu-krivis.lt tinklapį radau šią žinutę, kurios gale yra įsimintini pačio Ramūno Karbauskio žodžiai

Lietuvoje yra daug vaidilų profesionaliai užsiimančių mūsų prigimtinės religijos sklaida. Vieni priklauso Romuvai, kiti dirba pavieniui arba po kitomis vėliavomis, buriasi į atvirus ar uždarus, registruotus ar neregistruotus sambūrius. Šiais metais kaip niekada gausiai užderėjo naujų vaidilų. Visa tai rodo mūsų prigimtinės kultūros poreikį žmonėms. Visgi, kaip liaudyje sakoma, – „kiekis nereiškia kokybės“. Sutikti vaidilos dėstė savo mintis, kurios neretai skyrėsi kaip diena ir naktis.

Visi vaidilos stengiasi vardan tautos ir kelia jos gyvastį taip kaip kiekvienas supranta. Ir tai yra gerai. Tačiau daug daugiau nuveiktume, jei veiktume vieningai laikydamiesi tam tikros sistemos.  Pavyzdžiui: prie aukuro ateina žmogus, kuris turi religinių klausimų. Tuo tarpu aplink aukurą verda kalbos, kurios su Dievu ar senąja mūsų pasaulėžiūra mažai ką turi bendro. Argi nebūtų protinga pirmiausia paklausti kokių jausmų vedamas žmogus atrado aukurą? Deja… puolama įrodinėti, kad mes buvome karaliai, o ne kunigaikščiai, aiškinama, kad krikščionių dievas yra Jahve (kuris, suprask, yra mūsų priešas), kad Europos sąjunga tuoj mus visus išnaikins ar kad mūsų politikai yra tokie ir anokie. Lyg ir nuo Dievo prasidėjusi kalba staiga išsiplečiasi iki šiandieninių aktualijų ir žmogaus, atėjusio surasti Dievą, žvilgsnį užvaldo abejingumas visoms sakomoms „tiesoms“.  Paprastai žmogus daugiau prie aukuro nebeateina. Čia paminėjau tik žiauriausią atvejį. Darome mes ir daugiau klaidų.

 

Mes čia turime teatrą, kiną, per metus vyksta keli festivaliai, atvyksta labai daug turistų. Naisiai – kaimas, bet priėmė į darbą daugiau jaunų žmonių negu Šiaulių rajono savivaldybė. Su 500 gyventojų kultūriniais renginiais mes lenkiame visus kur kas didesnius miestelius. Suprantu, lemia mecenavimas, mano lėšos. Kai klausia, kam man to reikia, neturiu atsakymo. Reikia. Aš tai gavau iš tėvų per auklėjimą. Pats mecenavimas Lietuvoje niekaip nereglamentuojamas. Per mecenavimą gali pasidaryti ir pajuokos objektu. Bet kas dabar save pradeda vadinti mecenatu. Reikia įstatymo ir, kiek žinau, jį bandyta rengti, kad mecenuojanti įmonė ar asmuo galėtų vadintis mecenatu, jeigu kultūrai aukoja apie 2 mln. eurų. Niekada neklausiau, kokios iš to lengvatos. Vadintis mecenatu turi būti garbė. Kai renginiuose, kurie pas mus jau seniai yra blaivūs, prie manęs prieina tėvai su vaikučiais, sveikinasi, viliuosi, kad mažieji galvoja užaugę daryti kažką panašaus. Jeigu kada grįšiu į politiką, mano prioritetas bus švietimas ir kultūra. Dabar šios ministerijos pačios menkiausios, nupigintos. Nors iš tikrųjų Lietuvai jos yra pačios svarbiausios. Man svarbiausias žmogus yra mokytojas. Paklauskite mūsų Vyriausybėje, kas yra svarbiausias žmogus. Tikriausiai atsakys: prezidentė, premjeras, ministrai. (Respublika.lt)

Kaip vadinasi mūsų religija?

Kaip vadinasi mūsų religija?Kaip vadinasi mūsų religija? Ar mūsų religiją pagonybė? Juk pagonimis anksčiau buvo vadinami negabūs žmonės, nesuprantantys kas yra Dievas.  Ši kitaip manančių nuvertinimo taktika naudojama iki šių laikų. Todėl svarbu atskirti sąvokas ir reiškinius vadinti savo vardais. Vietoj pagonybės turėtume vartoti lietuvišką religiją atitinkantį terminą. Oficialiai tokio termino neturime ir kažin ar kada toks buvo, nes dar Gedimino laiškuose randame jo požiūrį „…kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą“ ; Tai tikrai ne pagoniška neišmanėlio mąstysena. Tai žmogaus išmanančio giluminius dvasinius reikalus kalba. Gediminui nereikia tikėti į vienatinį Dievą. Gediminas žino, kad Skaityti toliau: Kaip vadinasi mūsų religija?