„Trumpai, drūtai – Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.“ Dainius Razauskas
Šių metų rugsėjo 26-tą dieną 12 val. Kauno romuvos kviečia į karininkų ramovę (Mickevičiaus g. 19) neeiliniam įvykiui – mūsų senosios religijos šimtmečiui paminėti. Suėję trumpai prisiminsime istoriją bei pažvelgsime į prigimtinės religijos ateitį. Taip pat pagerbsime žmones nešančius šviesą ir įteiksime Skaityti toliau: Švyturys 2015 – nešančių šviesą apdovanojimai
Kviečiame į Romuvos šimtmečio paminėjimą, kuris vyks šių metų rugsėjo 26 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje, Mickevičiaus g. 19, 12-18 val. Suėję trumpai apžvelgsim Romuvos istoriją, pasidalinsime mintimis apie mūsų prigimtinės religijos ateitį, paskelbsime iniciatyvos „Švyturys 2015“ laureatus, artimiau susipažinsime.
Visas bendruomenes, save siejančias su prigimtine religija, kviečiame pristatyti savo bendruomenių veiklą, aptarti problemas. Pasisakymui skiriama 5 min. (bus galimybė naudotis multimedija).
Stebėtina, bet nuo gimtosios kalbos pradėjau tolti per lietuvių literatūros pamokas mokykloje pradėjusi skaityti poeziją, noveles, pjeses, romanus, nagrinėti arba analizuoti ir interpretuoti lietuviškai parašytų kūrinių lyrinius herojus, stilius, epochas, tam pasitelkdama komparatyvistinį, struktūrinį ar kitokį metodą. Tai tikrai lavino mąstymą, kitaip tariant, logiką. Tačiau ar atvėrė vaizduotę?
„Tėvo dvarelyje povai vaikštinėja“ – gerai žinomas lietuvių folkloro motyvas. Lietuviško Zodiako ženkluose (Vaiškūnas 2012) yra nemaža simbolių, susijusių su paukščiais. Naudojantis programa „Stellarium“ ir visus lietuviško Zodiako personažus sustačius į jiems skirtas vietas galima stebėti jų judėjimą dangaus skliautu. Įdomiausia, kad vadinamieji paukštiniai ženklai Zodiako juostoje eina vienas po kito. Tačiau atidus šių ženklų judėjimo dangaus skliautu stebėjimas rodė nesutapimus. Skaityti toliau: Paukščių Takas
Džiugu, kad žmonės besidomintys mūsų senąja, prigimtine kultūra savo sukauptą medžiagą viešina internete.
Po keturių veiklos metų, Prigimtinės kultūros seminaro rengėjai ir Prigimtinės kultūros institutas atveria interneto svetainę ir ‒ savąjį tinklaraštį, kuriame galėsime dalintis naujienomis ištisus metus!
Šį savaitgalį „sutikau“ du Gintarus. Su vienu šnekėjau bare malonioje kompanijoje ir jis nuoširdžiai aiškino, kad tikėjimas yra „tik ėjimas“ (kryptis matyt jau nebesvarbi), o kitas atsiuntė man laišką su nuoroda į straipsnį. Siūlau ir jums jį paskaityti: Dėl lietuvių kalbos žodžių paslėptų reikšmių
Artėjant Jorės šventei verta dar syki pasigilinti į gilumines šios šventės prasmes. Be abejo, visų pirmiausia tai yra atgijusios gamtos šventė. Jei per Užgavėnes pasirodė tik pirmieji atgimstančios gamtos ženklai, tai per Jorę gamtos gyvybinė galia trykšte trykšta. Šias dvi šventes pavasaris tarytum apjungia į vieną atgimimo veiksmą. Įdomu ir tai, kad tų švenčių pagrindinių dievybių vardai irgi yra panašūs. Nors Jorė ir Morė skamba panašiai, didelių sąsajų tarp šių žodžių mokslininkai neįžvelgia. Visgi pripažįstama, kad abu žodžiai yra susiję su gyvybinėmis galiomis (Laurinkienė, Klimavičius). Čia panagrinėsime dar vieną šaltinį šioms dviems šventėms ir jų sąsajom nagrinėti, daugiausia dėmesio skirdami pasakoms, kurių pagalba žmonės orientavosi laikotarpyje „nuo Morės iki Jorės“. Skaityti toliau: Nuo Morės iki Jorės