Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuvos Respublikos Seimas vos neįteisino Romuvos (tai yra vienos bendrijos) kaip valstybės pripažintos, bet netradicinės religijos. Šis veiksmas būtų gana keistas lietuvių prigimtinės dvasinės raiškos raidoje, nes jo pasekmės būtų nevienareikšmiškos. Siekdamas lietuvių religijai valstybinio tradicinės religijos pripažinimo pradėjau susirašinėjimą su Teisingumo ministerija. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – kodėl lietuvių religija netradicinė Lietuvoje? (3 laiškas)

Lietuviai pagonys?

Žmones, besidominčius mūsų protėvių pasaulėžiūra, valstybė tuoj suskirstys į dvi dalis – pripažintus ir nepripažintus. Ar tie pripažinti bus tikrai verti to pripažinimo?
Vaizdras sukurtas labai skubant, todėl liko keletą techninių klaidų.

Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Istoriškai primesta nuostata, kad mes esame pagonys (pagardinant žodeliais „paskutiniai Europoje“) yra tiek giliai įaugusi į mūsų smegenis, kad net nesusimąstome apie pasekmes. O tos pasekmės yra žiaurios. Pagonis yra plati sąvoka ir mus susieja su įvairiausio plauko tikėjimais bei pažiūromis. Reiškinys gal kiek panašus į visos po-sovietinės erdvės žmonių prilyginimą „homosovietikus“. Homosovietikų apibendrinta kultūra yra per skurdi ir nepajėgi atlaikyti gyvenimo iššūkių. Pagonys irgi yra apibendrinanti sąvoka ir sulygina visus į vieną „neišmanėlių“ būrį. Keista, kai lietuviai bando ant šio žodžio statyti savą pasaulėvoką. O juk žodžiai turi didelę reikšmę žmogaus pasaulio suvokime ir pasirinkimuose. Skaityti toliau: Klausimas Teisingumo ministerijai – Ar lietuviai turi teisę turėti savą religiją? (1+2)

Žygis -Šatrija

Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi 🙂

Pastabų aiškinimai

1  (vasario 14-ta prieš 16-tą)

Pastaba 1

Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku,  viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: Skaityti toliau: Žygis -Šatrija

NEDALIA

Išnašų aiškinimai

1.       (~3:18) Kalbu apie ... užsiima žmonių apgaudinėjimu ir dokumentų klastojimu

Tik keletą pavyzdžių:

  • Paskutinis šios šutvės man žinomas suklastotas dokumentas yra 2017-tų metų gruodžio 9-tos dienos krivūlės protokolas. Šioje krivūlėje turėjo būti perrinkta(s) Romuvos krivė(is). Matyt gudraujant į krivūlę nebuvo pakviesti visi vaidilos. Krivūlėje dalyvavo ir Romuvai nepriklausantys žmonės, kurių indėlį sprendimuose dar aiškinuosi.
  • Valdas Pukas Kauno savivaldybei pateikė dokumentus dėl Santakos aukuro nunešimo su melagingais duomenimis (sudarytas įvaizdis, kad tai Kauno romuviečių sprendimas ir neteisingai nurodyti pasirašiusiųjų asmenų įgaliojimai). Apie tai Kauno savivaldybę supažindinome atskiru raštu, tačiau savivaldybė „stumdama“ savo projektą ir toliau bandė remtis šiais melagingais dokumentais.
  • Panašu, kad tai ne vienintelis atvejis, nes Jono Vaiškūno vedamame Alkas.lt žiniatinklyje taip pat pasirodo suklastotų duomenų (smulkiau).
  • Žaliakalnio romuva įvykdė visus reikalavimus ir buvo priimta į Romuvos bendriją. Tačiau virš metų tai buvo slepiama ir neigiama, neteikiama pasirašyta susirinkimo medžiaga, Teisingumo ministerijai nepateikiami duomenys. Tik pasirodžius vaizdrui NEDALIA  Žaliakalnio romuvos duomenys buvo vėl įtraukti į Teisingumo ministerijos registrą.
  • Iniją Trinkūnienę išrinko ir padarė krive virš trisdešimt vaidilų. Vėliau didžioji dalis jų buvo pripažinti ne vaidilomis, o registrų centrui pateiktuose dokumentuose įtraukti tik pasirinktiniai asmenys. Taip elgdamasi Inija paneigė savo išrinkimą ir visi sekantys dokumentai yra negaliojantys.
2.      (4:19) ...o aš pasirinkau šnekėti...

Daugelis mane, Kęstutį Račkaitį, kaltina, kad viešinu visas Romuvos blogybes, vietoj to kad jas spręsčiau judėjimo viduje. Kaltinimai neteisingi mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, Romuvos bėdų viešinimu užsiėmiau ne aš. Netgi atvirkščiai, stengiausi, kad viskas būtų sprendžiama Romuvos ribose. Apie tai byloja 2016-tų metų kovo 09-tos vaidilų rato susirašinėjimas. Antra. Už Romuvos ribų, tame tarpe ir užsienio partneriams, nesutarimus pirmoji išnešė Romuvos vadovybės  (smulkiau išdėstyta 2016-04-12 dienos laiške vaidilų ratui). Iš esmės Petro Lukoševičiaus iš Prūsijos patartas nusprendžiau nekelti didelio triukšmo ir po metų beveik viską buvau užmiršęs. Deja Romuva nepamiršo ir toliau tyliai pylė pamazgas. Nesu toks vienintelis, žmonės čia juodinami net po dešimtmečio. Tai Romuvos valdymu užsiimančios šutvės sisteminis nuolatinis veikimas. Štai kodėl nusprendžiau, kad apie tuos niekšus reikia pakalbėti viešai. Skaityti toliau: NEDALIA