Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]
Savo laiku niekinančiai apie žmones, palaikančius mūsų senuosius papročius, atsiliepusiam katalikų dvasininkui Sigitui Tamkevičiui pasiūliau atvirą pokalbį apie Dievą. Iš mano pusės tai buvo ne visai taktiškas siūlymas, nes į nepatogią padėtį pastačiau garbingą žmogų. Tačiau, ar galima tylėti, kuomet žmogus, visą gyvenimą gilinęsis į svetimą pasaulėvoką, bando vertinti lietuvių išmintį? Tuo labiau, kad panašiai šneka dauguma krikščionių!
Lietuvių religijos nuvertinimas yra giliai įsišaknijęs reiškinys ir išplitęs visuose visuomenės sluoksniuose. Jau nebepastebime kuomet ne svetimšaliai, o mes patys pradedame spjaudyti ant mūsų protėvių.
Dar liūdniau būna tuomet, kai tiesiogiai ar netiesiogiai tokia panieka sklinda iš mokslininkų lūpų. Žmonės, kuriems pagal pareigas priklausytų nešališkai įsigilinti į reiškinį, pasiduoda visuomenėje vyraujančioms nuotaikoms ar galios įtakoms. Čia yra sudėtinga tema ir ją išsamiau paliesiu artimiausiuose darbuose.
Pateikdamas paskutinę „Susirėmimo“ dalį noriu padėkoti tam drąsiam žmogui, kuris iki pat šiol kalbasi su manimi apie Dievą. Tik mano sprendimu jo vardas ir pavardė yra nepaskelbti. Tokį sprendimą priėmiau dėl keletos priežasčių, tame tarpe ir dėl žmonių pomėgio pasišaipyti iš kito minčių, ar kalbėjimo ypatumų.
Gali būti, kad atsiras krikščionių, kurie teigs, esą jie būtų kažką geriau pasakę, ar giliau išaiškinęs tikėjimo tiesas. Durys yra atviros. Jūs galite padaryti „Susirėmimo“ pratęsimą. O kol tokių nėra – skaitykite paskutiniąją „Susirėmimo“ dalį 🙂
Skaityti toliau: Susirėmimas. 7 dalis.
