Susirėmimas. 7 dalis.

Susirėmimo dalys [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7]

Savo laiku niekinančiai apie žmones, palaikančius mūsų senuosius papročius, atsiliepusiam katalikų dvasininkui Sigitui Tamkevičiui pasiūliau atvirą pokalbį apie Dievą. Iš mano pusės tai buvo ne visai taktiškas siūlymas, nes į nepatogią padėtį pastačiau garbingą žmogų. Tačiau, ar galima tylėti, kuomet žmogus, visą gyvenimą gilinęsis į svetimą pasaulėvoką, bando vertinti lietuvių išmintį? Tuo labiau, kad panašiai šneka dauguma krikščionių!

Lietuvių religijos nuvertinimas yra giliai įsišaknijęs reiškinys ir išplitęs visuose visuomenės sluoksniuose. Jau nebepastebime kuomet ne svetimšaliai, o mes patys pradedame spjaudyti ant mūsų protėvių.

Dar liūdniau būna tuomet, kai tiesiogiai ar netiesiogiai tokia panieka sklinda iš mokslininkų lūpų. Žmonės, kuriems pagal pareigas priklausytų nešališkai įsigilinti į reiškinį, pasiduoda visuomenėje vyraujančioms nuotaikoms ar galios įtakoms. Čia yra sudėtinga tema ir ją išsamiau paliesiu artimiausiuose darbuose.

Pateikdamas paskutinę „Susirėmimo“ dalį noriu padėkoti tam drąsiam žmogui, kuris iki pat šiol kalbasi su manimi apie Dievą. Tik mano sprendimu jo vardas ir pavardė yra nepaskelbti. Tokį sprendimą priėmiau dėl keletos priežasčių, tame tarpe ir dėl žmonių pomėgio pasišaipyti iš kito minčių, ar kalbėjimo ypatumų.

Gali būti, kad atsiras krikščionių, kurie teigs, esą jie būtų kažką geriau pasakę, ar giliau išaiškinęs tikėjimo tiesas. Durys yra atviros. Jūs galite padaryti „Susirėmimo“ pratęsimą. O kol tokių nėra – skaitykite paskutiniąją „Susirėmimo“ dalį 🙂

Ankstesnės dalys:

Praeitoje dalyje parodžiau kaip klaidingai bažnyčia aiškina Jėzaus žodžius „priimti Dievo karalystę taip, kaip ją priima vaikas“ . Žemiau yra krikščionio atsakas į šį mano aiškinimą:

Nesulyginama su bibliniu palikimu nejuokink tu 😆

Tam mokymas baznytinis ir reikalingas

Kad kas nori kaip nori va pvz kaip tu nemastytu

Reik turet ribas

Pataikei į dešimtuką! 😀
KAD NEMĄSTYTŲ!

Jezus skatina mus mastyti

Geriausias pavyzdys kaip mastyt marijos yra

Su ribomis? 🙂

Reikia kaip ji viska sirdyje apsvarstyt, o ne tik mastyt

Papasakok apie Mariją

Parasyta kad kai Jezus augo ir stiprejo tai Marija tuos ivykius esancius aplink ja svarste ir laike sirdyje

Tai tikejimas nera aklas jis gyvas. Sirdyje jis yra

Visą tai, ką sakai, man yra jausmai. O dėl jausmų nepastovumo atsiranda įvairių nesusipratimų

Be to, juk sakoma, kad meilė akla? Tai va toks ir tavo tikėjimas.

Nesakau kad tai blogai. Daugeliui tai tinka, gal ir tau 🙂

Tavo interpretacijos yra lievos nes tu vertini per nepasitenkinimo prizme

O kas mane turėtų patenkinti tavo religijoje?

Užtenka pažiūrėti į tv ir matai krūvą meilės pažadus dalinančių veikėjų.

Tai as ir nesistengiu to daryt. Esme kad tu nekenti krikscionybes kazkiek

Biblija, Dievas ok. bet zmones krikscionys ir baznytininkai tai yra peilis

Aš ne krikščionių nekenčiu, o skleidžiamo melo apie Dievo išganymą.

Manau, kad krikščionys apie išganymą nieko nežino. Gali šioje vietoje mane laikyti pasikėlusiu.

Kodel nezinom

Kas tas isganymas?

Va čia pirmas tavo geras klausimas 🙂

Tai, kaip Jėzus ir pabrėžia, yra surišta su savastimi

Tu negali būti išgelbėtas jei atsisakai tos dalies, kuria gyvi buvo tavo protėviai

Bet cia pasakas skiedi. Tu taip manai

Čia taip kaip augalui, nėr gyvybės be šaknų

Musu tevyne dangus zmogau

Aš pasaulio į dangų ir žemę neskaldau

Pagonybe nekazka saknys jei ka

Čekuolis taip sakė?

As taip sakau

Bet gi tu nelabai domėjaisi?

Rimantą Balsį žinai?

Ne.

Man pati ideja nepatinka. Tai primityvus amziai gan

Aukodavo zmones mehh. Vikingu stilius. Nekazka nu

Vikingų apranga?
Manai kad mes visi nešiojame vikingų aprangą ir dainuojam dainas iš laidos „Duokim garo“ 😀

Sakai, mes aukojome žmones? Ar žinai kiek žmonių pagal istorinius dokumentus, o ne bažnyčios pasakas, yra paaukoję lietuviai ir kiek krikščionys (tik Lietuvoje) ?

Nzn tu stumi ant krikscionybes as stumiu stereootipini mastyma pasiemes ant pagonybes

Matai tu nepazisti Jezaus. salia taves esancios butybes kazkokios jo nemegsta. Kiba velniai. Tu kalbi apie kazkokia vergoves dvasia ar nusizeminimus bereikalingus. Bet Jezus pats nusizemino. Ir per tai mus isaukstino

Jezus vienintelis Dievas. nera kitu vardu kurio saukdamiesi butume isgelbeti

Labai paprasta

Šiandien gerą palyginimą girdėjau.
Kuo mažiau žinai, tuo esi labiau tikras kad viską žinai. Ir atvirkščiai, kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti kad nieko tu nežinai.

Jei žinias prilyginsime apskritimui, tai mažas apskritimukas su nežinomu pasauliu liesis mažoje atkarpoje ir atrodys, kad viską žinai ir viskas paprasta. Tuo tarpu, kai tavo žinios yra plačios, apskritimo lankas didelis, tai sąlytis su nežinomu pasauliu yra didelis.

Tai reiškia, kad jei kažkas sako, kad nieko nežino, tai dar nereiškia kad jis yra kvailys. Tai gali būti gilios išminties požymis. Kadangi mes abu čia žinantys, tai darykime išvadas 😀

Jezus pasaulio Dievas. Gyvojo Dievo sunus

Dar sykį kartoju Jėzus man ne Dievas. Tai žydų tikras Dievas. Mums, …

tai yra man, lietuviui, Jėzus gali būti tik pavyzdys

Tai ar tu manai kad Dievas yra vienas didziausias absoliutas kurejas ar ne,

Lietuvių Dievas taip (nes juk ir pats žodis yra lietuviškas) 😉

?

Jis tas pats Dievas manau tada

Dievas tik vienas

Nera lietuvos kauno ar amerikos dievu

Yra pasaulio. Visatos Dievas

Matai, čia nenoriu lysti į šią tema, nes ji nėra lengva.

Nera sunki. Tiesiog ar tu i viena Dieva tiki ar daug?

Vėl mažas apskritimas?

🙂

Į vieną, bet tu apie Dievą šneki labai supaprastintai. Štai kas man nepatinka

Tai tu ji pazintum ir tau butu lengva

Aš jį pažįstu ir patikėk, lengviau yra jo nepažinti.

Melas (netikros žinios) yra saldus užmigimas. Deja vedantis prie kančios. O žinojimas yra kančia vedanti prie palaimos.

O tai tu savo vaikus i tiesos kelia vedi?

Lygiai kaip ir tave. Ar labai aš tave vedu?

Nevedi tik pagonys neatrodo moliai dabarTu pagerintas toks zmogelis 😀

Būtent, nevedu, nes ir negaliu tavęs nuvesti ten kur tu pats turi nueiti


Sorry

Jei prikeliau

😀
Ne
Čia aš šiaip atsibudau.
O tu dar nemiegi ar jau nemiegi?

Dar ne. Naktibalda as

A…
Tai laikas eiti miegoti, nes aš vyturys. Jau jaučiu rytą 🙂

Supratau

Idomi katekizmo mintis ir tikrai abraomas yra svarbus. Parasyta visos zemes gentys tavyje ras palaiminima. Ir tikrai trys didziausios religijos laiko ji tautu tevu. Tiek zydai. Tiek krikscionis net ir musulmonai

O tu ant tvorų užrašus irgi taip rimtai priimi? 😀

Tavo atrasta katekizmo vieta nieko bendro su Dievo pažinimu neturi. Tai posmelis iš komunistų internacionalo dainuškės 😀

Komunizmas buvo ateizmo laikas
Man tai svarbi knyga
Nes pasitikiu baznycios mokymu
Turi gerbt tai
As gerbsiu tavo pasakecias 😀

Aš gerbiu Dievo mokymą, o ne klaidingas žmonių interpretacijas
Skaitau dabar Faustą.
Ten irgi apie tai rašo 🙂

Tavo klaidingos gal pacio

Pala, tuoj atrasiu

Aišku ten Mefistofelio kalba, bet jis gi arčiau Dievo nei žmogus ir žino ką sako 🙂

Nu nu

Studentas sako Mefistofeliui, kad norėtų studijuoti teologiją, į ką Mefistofelis atsako:

Norėčiau, kad nepadarytumėt klaidos,
Į šitą sritį pavojinga leistis,
Jinai retai kada teisingą kelią rodo:
Čia slypi daug klastingo nuodo,
Kurį labai sunku atskirti nuo vaistų.
Ir čia geriausia tik profesorių girdėti
Ir garbinti vien jo autoritetą

Paskutinis sakinys yra slidus

Lol tai o ka tikies is setono tiesos ar padrasinimo
jis melo tevas

Va ir ne 🙂

Kaip tik toliau jis irgi apie tai rašo. Klausyk:

Nesutiksiu bet rezk

O apskritai – svarbiausia žodžio rūbas,
Nes pagal jį neklaidingumo rūmuos
Išminčių priima ir pasitinka

STUDENTAS: Bet žodis sąvoką kažkokią atitinka

MEFISTOFELIS: Tai jau! Dėl to mažiausiai verta būkštaut,
Nes būtent ten, kur sąvokos pritrūkstam,
Kaip sykis žodis tampa reikalingas.
Iš žodžio kyla įvairiausios ginčų temos,
Juo grindžiami traktatai ir sistemos,
Juo remiasi ir tikėjimas, ir teisė… ir t.t.

Paklausau kartais Marijos radiją ir girdžiu ten srautą nieko nereiškiančių žodžių, o žmonės kaip užhipnotizuoti išsižioję klausosi.Jei pradėtum tą žodžių srautą nuosekliai versti į lietuvių kalbą, tuomet suvoktum, kad dalis kalbos yra tik tušti paistalai.

O apie Dievą galima šnekėti bet kuria kalba, naudojant paprasčiausius žodžius ir tam nereikia išradinėti kažkokių nesuprantamų žodžių

Sutinku. Man patinka marijos radijas.

Negaliu jos klausyti 🙂

Toliau buvo aptariama viena Marijos radijo laida

Gerai, ar tu atkreipei dėmesį ką kunigui ryte yra sunkiausia padaryti?Jei primiršai, tai pasakysiu, nes vaizdo įrašas per ilgas, nesulauksiu kol tu dar sykį peržiūrėsi

Naaa

Jam sunkiausia atsikelti iš lovos ir tai jis padaro tik vardan dievo meilės.Dabar tau pateiksiu vakar padarytą nuotrauką

Ok. Nu bet jo cia kunigelis verkslena biski

And?

Čia kito kunigėlio knygos viršelis
Vakar knygų mugėje pristatė

Ir ka ten gero raso?

Perskaičiau tik porą sakinių. Nepatiko ir padėjau. Nepirkau.
Ką visu tuo noriu pasakyti

Na?

Jei tave Dievas veda, tai tavo gyvenimas gali būti kančia, ypač žiūrint iš šono. Tačiau, tu širdyje degsi iš laimės, kad tai darai, nes tu eini Dievo keliu.

O jei ryte tu save prisivertinėji keltis, tai vadinasi tu šiame gyvenime kažką ne taip darai, arba dar skaudžiau pasakysiu, – su tavim kažkas kažką daro ne taip. Kunigai šiuo atveju yra užsivilkę ne tuos marškinius ir nejaučia gyvenimo džiaugsmo.

Galiausiai iš antro kunigo pasąmonės net išsiveržė kraupus žodis „kraujomaiša“ ir jis pats tai aiškina kaip tarytum kraujo maišymasis su tuo kas tave valdo. Pažiūrėk į tą viršelį. Kas viršuje? Tas viršelis šneka iš kunigo pasąmonės.

Ir Jėzus, beje, čia nieko dėtas, nes Jėzus ėjo Dievo keliu. Iš šono žiūrint jis nuėjo kančios kelią, bet viduje jis degė iš laimės ir meilės

Jo del kunigu sutinku kad jei jie ne visu pirma del saves kazka daro nera gerai. Bet Jezus tai visgi del Tevo kentejo. Sake patrauk ta taure(kancios jei gali) bet tebunie tavo valia

Čia yra šiek tiek kiti dalykai. Vien jausmais to nepaaiškinsi. Kada pasiruošiu pasakysiu savo nuomonę tuo klausimu.

Tik nepaklysk nes tu pripazink esi labai abstraktus zmogus 😀

Pripažįstu 😀

Tiesa kartais paprastesne nei manom 😀

Pritariu 😀

Dar iš Fausto: Štai kokią sąlygą iškelia Faustas parduodamas savo sielą Mefistofeliui:

Jeigu kada nurimęs krisiu patalan,
Tegu tuoj pat ateina galas man!
Išvydęs, kad netrokštu nieko siekti,
Kad aš patenkintas ir pats sau patinku,
Galėsi pikdžiugiškai nusišiepti –
Aš pasiduodu ir savęs nebetenku.
Duok ranką!

Taigi, ar supranti kada iš tikrųjų miršta žmogus? Ne tada kai jo kūną palieka siela, o tuomet, kai jis šiame gyvenime tampa viskuo patenkintas ir apatiškas. Tokią gaidelę girdžiu ir tų kunigų lūpose.

Dievas zino kaip cia yra. Visokiu buna

Aš vieno kunigo nepamiršiu. Semėliškėse kunigavo Romualdas Šalčiūnas. Va ten buvo kunigas iš didžiosios raidės. Ir matėsi, kad jį veda Dievas. Gal dar poroje kunigų kažką panašaus įžvelgiau.

Semeliskese buvau nesenai

Tas kunigas jau senokai miręs :/

O kas dabar ten yra aš nežinau

Irgi geras kunigas. Prieme piligrimus mus nakvot ir pavaisino

Dar apie Fausto sielos pardavimo sutartį:

Faustas: Kada nustoji augt – vergauti lieka. Koks skirtumas – kam nors kitam ar tau.

Tas Fausto trokštamas augimas nėra paprasta užgaida, nes tik augdamas žmogus gali pasiekti Dievą, todėl jis pratęsia mintį: Tik suvokimas to, kas privalu, Suteikia ryžto netekčiai ir aukai. Kitaip pasakius, jis vardan Dievo paaukoja ir save. Nieko neprimena? Po to Mefistofelis, jau negirdint Faustui pats sau šneka apie tą sutartį:

Ir net jei būtų nepardavęs sielos velniui,
Vis tiek jam būtų lemta žūti!

Visą tai sakau tam, kad suvoktum vieną dalyka. Gyvenime yra daug kelių. Eiti kai kuriais keliais yra nesaugu, reikia drąsos ir vidinės jėgos. Faustas rizikuoja, nors žino, kad žus. O Metistofelis su kartėliu tiesiog pabrėžia neišvengiamybę, kad taip ar taip jis būtų žuvęs. Kitaip pasakius, Faustas rizikuodamas dar gaus to ko nori prieš žūtį.

Mūsų gyvenimuose įsipatoginimas į kažkokias tiesas, į tikėjimus yra tam tikras apmirimas, savo sielos nuraminimas.
Bet ta ramybė gali pasirodyti pragaištinga

Bet paklydimas ir zvairas poziuris neturint konkretaus kelio ir nekazka. Velnias beamze butybe. Geriausias psichologas, mokslininkas ir zmogiskuma suprantantis asmuo. Mires zmogus Dieve neprazuna tai melas. Dievas gyvu o ne mirusiu Dievas. Be to paskaityk Faustinos kovalskos dienorasti. Toks paradoksas. Vardas tas pats bet ji matydavo Jezu 😀

ji sventa vienuole 😀

Tai aš apie tai ir šneku. Iš žvairo požiūro, neturint konkretaus kelio gimsta tokie vaizdiniai kaip „kraujomaiša“, ar kančia padaryti net paprasčiausią darbą.

Žinoti savo kelią yra Dievo dovana. Daugelis nežino ir klaidžioja ir kankinasi. Bet tai yra šventos kančios, dažniausiai atvedančios prie teisingo kelio.

Tuo tarpu, einant klystkeliu ir net nesistengiant ieškoti tikrojo gyvenimo kelio veda prie tokios bukos kančios, kuri galiausiai pražudo sielą.

Gali būti kunigas, bet jei Dievas tave sutvėrė kitam, tai tu vis tiek pražudysi savo sielą.

Per sudetingai mastai. neapsikrauk. Sielu mes taip lengvai neprazudysim. Brangiai esam nupirkti

Tu gal nupirktas, aš tai ne. Ir net neleisiu kažkam mane atpirkti. Jei pasiseks, tai aš pats Dievo teisme atpirksiu savą sielą.

Ir šitoje vietoje mąstymo negalima supaprastinti. Čia yra esminė „išganymo“ sąlyga.

Manai tu zmogau gali leist Dievui nusprest kazka arba ne ? 😀

Dievo meile musu sutikimo bent ta dvasine prasme nelaukia. Turim laisva valia bet numire Jezus uz visus. Tiesa taip tu gali ta dovana atmest ir talentus uzkases kapanotis pats bet manau tai nera taip jau protinga. Cia reik nuolankumo. Man Jezaus mirtis ir nepatinka. Ji provokuoja. as nenoriu kad mano Dievas uz mane mirtu ir kankintus uz nieka. Bet toks tas Dievo kelias. Sunku suvokti

Dievui negaliu kažką uždrausti. Jahvei galiu 😀

(Specialiai įvardinu, nes Jahvė man nėra dievas). Jahvės meilė kitataučiams yra plačiai aprašyta biblijoje. Kodėl turėčiau abejoti biblija? Tiesa ir patiems žydams ta meilė gana keista. Sumano ir sunaikina puse tautos. Kas čia per meilė? Čia yra gilūs klausimai.

Ko tikrai nedarysiu – tai neatsuksiu nugaros savąjam Dievui, kuris viską ką turiu man ir davė.

Savas Dievas sakai. O kas jei tas pats ten tik jie Jahve vadino? Ir kas jei nelaimes zydu jie patys sutikrsdindami spalvas uzdejo ant Dievo peciu. Patys prisidirbdavo tai ir kentedavo. Daznai ne Dievas o zmogus pats sau pakenkia

Žydų santykio su jų pačiu Dievu detaliai nenagrinėjau. Neįdomu. O į pirmą klausimą norint atsakyti reiktų puse knygos parašyti. Jau sakiau, kad tai ne lengvas klausimas

Haha

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *