Susirėmimas. 4 dalis.

Tęsinys. Pradžia čia.
Prieš tai buvusi dalis čia.

Zodziu Jezum tiki bet esme ne jis ir tokiu kaip sakai nevienas buvo. Idomiai

Taip, ne vienas.

Krišna, Egipto Ozyris panašūs .

Jėzus tiesiogiai yra Dioniso kopija.

Ir tai nieko keisto, nes jie visi savo gyvenimu kalba apie dievišką pasaulį.

Tarp tų pasakojimų atsirandantys skirtumai yra neatsitiktiniai, o esminiai tam tikros tautos raiškoje.

Bėda ta, kad dieviški reikalai susiję su jėga, o ten kur jėga atsiranda politika ir Dievas pamirštamas

Nepainiok Jezaus su kazkokiu dionizu

Bent jau taip i lankas nenuklysk. Kad vynu paverte ir ar dar ten ka padare tai jau sutapatini su Jezum ji. Zodziu bent nebuk cia vaikiskas

Ok, nežinau ką tu vadini vaikiškumu, bet vaikai paprastai gina savo norus, o ne teisybę. Tu gini savo norą laikyti Jėzų vieninteliu ir nepakartojamu. Toks tavo užsispyrimas nepadeda tau pažinti Dievą.

Pirmus kartus vedami į darželį vaikai kriokia ir reikalauja tėvų negriauti jų nusistovėjusio pasaulio.

Lygiai taip krikščionys (tiesa, ne visi) įsivaizduoja kad Biblija yra viskas ką jie turi žinoti, norint pažinti Dievą.

Mano išvardintos dievybės visos gimė iš nekaltos mergelės. Po savo žygių mirė ir prisikėlė. Tai ne mano pastebėjimas. Tai gana plačiai žinoma religijotyros tiesa.

Žiūrėk, aš tikrai neturiu tikslo tave atversti kažkokiam tikėjimui. Nepatinka mano nuomonė kažkokiu klausimu, ar požiūris į kažką, tai tiesiog neklausk. Gyvenai su Biblija laimingai, tai kodėl aš turėčiau maišyti.

Jezus Dievas. Tu jo nepazisti kaip as. Nenuostabu kad tau sunku

Man nesunku. Kada nors papasakosiu apie savo susitikimą su Dievu. Dabar, mobiliajame net nenoriu pradėti

Nu bet is kur zinai kad ten Dievas? 😀

Super klausimas! 😀

As tai Jezumi neabejoju. Apie ji liudija biblija kuri pilna jo geru darbu ir pavyzdi matom ko Dievas is zmogaus nori. Kokia meile galima myleti

Ta prasme tos dievybes tik dievybes ant popieriaus

O jezus istorine asmenybe

Kai pamačiau dievą gal 2 metus nežinojau ką aš ten pamačiau. Nežinojau nes buvau krikščionis ir Dievą įsivaizdavau kaip Biblijoje.

Bet tas susitikimas mane privertė daug skaityti. Tik po dviejų metų radau Tibeto mirusiųjų knygoje paaiškinimą.

Nu va jau velnias cj tave aplink pirsta vinioja 😀

Kodėl taip manai?

Nes tu ieskai visur nezinai ko 😀

O ką Jėzus tuo klausimu sakė?

Kokiu?

Ieškojimo

Ok, atsakau už tave

Na

😀

Bent sita zinosi matyt 😀

Biblijoje tuo klausimu yra prieštaringi atsakymai. Vienas iš jų sako – pažink.

Ok, turiu žmonių. Gero vakaro!

Iki

Velai zmoniu turi. Gal kokiu bureju dirbi 😀

Kuris iš mūsų jaunas? 😀

As 😀

Cia paziurek gal idomu bus

Anksčiau nemačiau šito vaizdro. Gana įdomus.

Joną Vaiškūną, pažįstu asmeniškai. Jis yra gana protingas ir aktyvus žmogus. Jonas nori būti ir politikas, ir dvasininkas, ir redaktorius ir visur nori būti geriausias. Ne visi pajėgūs suvaldyti tokį platų užmojį. Dažniausiai tokiu atveju nuklystama į puikybę, nuo kurios iki niekšybės yra vienas žingsnis.

Vaizdre iškilo klausimas kuri religija yra teisinga, o kuri ne. Ir čia, mano galva, abu pašnekovai per daug supaprastino šitą klausimą. Jie abu sutarė, kad negalima apibrėžti kuri religija yra teisinga, o kuri ne.

Aš manau kitaip. Kalbant apie tam tikrą žmogų galima apibrėžti kuri religija yra teisinga būtent tam žmogui. Tai yra sudėtingas klausimas ir nei tos laidos rėmuose, nei čia, FB, į jį paprastai negalima atsakyti.

Nurodysiu tik kelią, kuriuo einant galima atrasti atsakymą. Jei bus ieškoma bendrybių, o ne skirtybių, tuomet ir atsakymas kodėl vienam žmogui tinka viena, o kitam kita religija, taps akivaizdus.

Dabar trumpai papasakosiu apie nutikusi man Dievo apsireiškimą.

Įvykis, per kurį apsireiškė man Dievas nėra kažkuo ypatingas. Jei būtų buvę aplinkui žmonių, jie vargu ar būtų ką pamatę.

Aš tiesiog gulėjau užsimerkęs lovoj ir nieko nemąsčiau. Man staiga prieš akis išdygo žmogaus ūgio deimantas, kuriame aš iki smulkiausių detalių mačiau viską – visą pasaulį ir kiekvieną jo dalį atskirai. Prisimenu kaip iš arti apžiūrėjau smėlio grūdelius ūkininko kieme kitam pasaulio gale. Mintys mano bėgte bėgo, o vaizdai keitėsi vos ne greičiau už mintis su iš karto net žėrinčiais nuo aiškumo atsakymais. Aš nespėdavau pagalvoti, kaip prieš nosį išvysdavau atsakymą. Po to, kaip viskas greitai prasidėjo, taip staiga ir pasibaigė. Deimantas dingo, o aš šoko būsenoje vis dar gulėjau lovoje.

Aš to įvykio nesureikšminu, nes esu įsitikinęs, kad panašiai šiame gyvenime nutinka kiekvienam iš mūsų. Gal ne taip ryškiai, gal ne taip įspūdingai, bet nutinka.

Esmė ne tame kas įvyko, o tame kaip mes į tai atsiliepiame.

Aš galėjau tai palaikyti paprastu sapnu, nes visi matyti vaizdai dingo panašiu greičiu kaip ir atsiminimas apie kokį nors eilinį sapną.

Ir suvokimas, kad tuo metu nesapnavau nieko nekeičia. Tiesiog, tai galima laikyti sapnu, kažkokia sąmonės išdaiga. Nieko daugiau.

Visgi tas nutikimas mane privertė į daugelį dalykų,… ką ten daugelį, galima sakyti į visą pasaulį pažvelgti kitaip.

Jau sakiau, kad pradėjau skaityti daug knygų. Kai kurias skaičiau ne pirmą kartą, bet tai kas jose užrašyta mačiau visiškai kitaip, nes viską aš mačiau per tą deimantą.

Kai žmonės pasiskųsdavo, kad nesupranta biblijos vienos ar kitos vietos, tai tas vietas paaiškindavau, nors į bibliją niekada nesigilinau. Keisčiausia, kad mano aiškinimus net kunigai užsirašydavo.

Tiesa, kaip ir partijoj taip ir krikščionybėje minties laisvė turi ribas. Kažkada krikščionių susibūrime vyskupui Kęstučiui Kėvalui uždaviau klausimą „Ką veikia jūsų religijoje tikėjimas?“. Turėjau omenyje „kam reikia tikėti į tai kas yra matoma? Dievą galima pamatyti, kodėl į jį reikia tikėti?“.

Kęstutis Kėvalas paaiškino, kad tikėjimas yra pasitikėjimas Jėzaus žodžiu.

Bet, po to susitikimo (nepatvirtintais duomenimis), kunigui, kurio parapijoj vyko veiksmas, buvo nurodyta šio „pagonio“ nebekviesti, nes jis blaško ganomų avelių dėmesį.

Kaip minėjau, Dievo apreiškimas nėra esmė. Esmė kaip žmogus į tai atsiliepia. Dievo apreiškimas yra tarsi pagalba kelyje, ypač jei esi užstrigęs jame. Bet jei nesi užstrigęs, tai gali eiti juo ir be Dievo pagalbos.

Jėzus kažkada pasakė, kad palaiminti tie, kurie tiki nematę. Man nepatinka šis jo pasakymas, nes tai yra netiesioginis nurodymas vergams tikėti ir nemąstyti.

Manau, kad tikroji dieviška mintis yra ta, kad tu gali pažinti Dievą ir be jo tiesioginio apsireiškimo, nueiti tau skirtą kelią ir be Dievo įsikišimo. O jei ir įvyksta apsireiškimas, kaip mano atveju, tai Dievas neatima iš tavęs laisvės. Tau visuomet yra duodamas pasirinkimas.

Man Dievas neliepė daryti to ar ano. Jokio balso, net garso negirdėjau. Bet koks liepimas būtų jau vertimas. O verčiami kažkuo užsiimti tik vergai.

Man Dievas per vieną akimirką parodė visą pasaulį, bet paliko pačiam spręsti kaip toliau aš elgsiuos. Jokio grasinimo ar pažadų dalinimo kaip abraominėse religijose. Tiesiog kaip lietuviškose pasakose, kur prijojus kryžkelę reikia pasirinkti kelią. Ir tik tu vienas sprendi kuriuo keliu pasuksi.

Aš, skirtingai nei tu, neprašiau Dievo jokio ženklo, jokio apsireiškimo. Tiesiog tai nutiko be mano prašymo. Bet ir apreiškimas neatėmė iš manęs laisvės gyventi taip, lyg to apreiškimo nebuvo. Galėjau visą tai suvokti kaip paprastą ryškų sapną ir ramiai jį užmiršti.

Juokauju. 🙂
Nėra viskas taip paprasta. Tiesiog FB ne tie rėmai kur detaliai galėčiau viską išaiškinti. Galiu pasakyti tik tiek, kad su Dievu neliūdna 😀

Ačiū už pasidalinimą. Esi idomus znogus. Ir nelaikau taves pagoniu apie kuriuos Jezus kalbejo. Tu turi savo interpretaciju lygmeni.

As ir maciau zenkla, silueta nepamenu ar juo patikejai tu ar meginai paiskint kaip visi moksliskai. Bet as tau dar kelis nutikimus papasakosiu.

Be to zinok primena tavo apreiskimas ne Dieva ar tiesos dvasia o fausto knyga. Mefistofelis ir viska parode faustui. Ir tik angelu grozis ji ant galo isgelbejo. O tu matyt kazkur gerokai nuklydes buvai kad kazkoka deimantelis( velnias apsimetes angelu( spekuliuoju) ) apsireiske.

Man idomu butu paskaityti tavo pasakas. Ar gali bent pora pasiulyti paskaityti?

Be to man tai puikus dvasinio pasaulio pavyzdys yra vakaru komiksai su herojais. Tai ka tu papasakojai, net viena zmogaus voro istorija primena.

Cia nesisaipau tai ir nauju kulturu ir laiku istorijos daug ka pasakancios

Siaip paminejai puikybe bet pats jos cia turi daugokai

Savo zenklu neabejoji nes neprasei jo. O apie mano zenkla meginai pasakyt neva vos ne matai ka nori matyt.

Zinok brolau velnias yra beamzis beveik, gudresnis uz visus zmones, ivaldes visa pasaulio isminti ir ji siutina bei jis pasimeta, kai zmogus ji atmeta o renkas Dieva. Is biblijos matom kad velnias geba apibegt pasauli greit, kad moka biblija visa. Tad esme tokia kad tu Jezu sulygini su eiliniu biceliu Dievo ikveptu. Tipo tokiu buve, tokiu bus.

Bet laikymas Jezaus eiliniu ar nevieninteliu yra didziausia setono siekiamybe. Kitaip tariant geriau netiket visai nei Jezu laikyt vienu is daugelio. Jezus yra Dievas, tokio nera zemeje buve tik jo vardu ir jo pagalba zmones pas Dieva grist gali.

As tiesiog speju kad pries apsireiskima nu nors apreiskimo neprasei ieskojai kazkur kazko. Ir uzsiieskojai kazkur kur buvai pastebetas gudriu tamsos butybiu. Ar tai rytu dvasinguma pratikavai ar joga ar dar ka. As taip speju. Nuo dvasiu melo Dievas saugo. Bet tu praradai manau ta apsauga. Cia tik mano interpretacija 😀

Jėzaus aš nelaikau eiliniu. Tiesiog dievišką žinią laikas nuo laiko kažkas turi atnešti. Jėzaus laikas baigiasi. Kodėl taip sakau? Todėl, kad žmonės skaito bibliją ir nesupranta kas joje parašyta. Čia aš ne pasikėlęs šneku, o darau išvadas iš to ką girdėjau.

Į mokyklos programą norėjo įtraukti biblijos kai kurias dalis. Visi mokytojai aikčiojo kaip gerai, kaip gerai. O viena mokytoja prisipažino, kad bibliją ji skaito kas vakarą ir nelabai supranta kaip vienas pasakojimas susiriša su kitu. Liūdniausia, kad tuomet ir kiti mokytojai prisipažino nesuprantantys biblijos. O tai reiškia, kad žmonėms labai sunku per bibliją pažinti Dievą.

Todėl aš visiškai pritariu žydų pranašystei, kuri sako, kad ateis mesijas ir atneš dievišką pasaulį. Turi ateiti tas, kuris iš naujo paaiškins dievišką mintį.

Įsivaizduok kas būtų jei Jėzus ateitų į dabartinį mūsų pasaulį. Manai jis kalbėtų tais pačiais žodžiais?

Per tokį ilgą laiką šiek tiek pasikeitė biblijos tekstas, bet tai ne bėda, nes pasikeitimai yra nežymūs. Didesnė bėda yra ta, kad pasikeitė ten naudojamų žodžių prasmė. Tai, ką mes šiandiena skaitome, suvokiame iš dalies kitaip nei suvokė Jėzaus bendražygiai.

Pridėk ir tai, kad tekstas skirtas iš vergų kilusiai, tuo metu priespaudoje buvusiai žydų tautai.

Dar daugiau. Lietuviams visas mokymas yra pateikiamas per keletą vertimų, todėl nenuostabu, kai žmonės nesupranta tų pasakojimų gelminės prasmės.

Anksčiau ar vėliau atsiras, kuris išaiškins dievišką pasaulį. Ar tai bus naujas dievas, ar tai bus paprastas žmogus (kaip Buda), čia nėra jau tiek svarbu, nes dar sykį kartoju, Jėzus nėra eilinis, į jo mokymą būtina atkreipti dėmesį, tačiau tai jokiu būdu neturi užgožti tikrojo dieviško pasaulio.

Sakai man susuko galvą joga. Joga man pirmiausia yra savęs tobulinimo būdas, beje labai gerinantis visapusišką savijautą. Prieš apreiškimą Jogos nelankiau. O jei ir būčiau, tai nemanau, kad tai būtų kažkaip surišta. Esmė ta, kad per apreiškimą aš nelabai ką daug sužinojau. Tas apreiškimas daugiau buvo dovana už jau įdėtą darbą. Tai buvo tarsi visų iki tol mąstytų minčių nušvietimas naujoje šviesoje. Todėl užtikrinu – tai ne piktosios dvasios darbas.

Tu tikras krikščionys – viskas kas ne pagal tave yra piktoji dvasia 😀

Tu prašai duoti kelias lietuviškas pasakas. Pačioje pokalbio pradžioje tave perspėjau, kad nesu pasiruošęs atsakyti į visus tavo klausimus. Pasakų aiškinimas gali užimti daug vietos, todėl FB tam netinka.

Net nežinau ką dabar tau taip staigiai duoti. Apie Dievą pasakų yra daug ir įvairių. Vienos yra lengvesnės, kitos sudėtingesnės.

Štai viena pasaka. Šaltinio dabar nerandu, tai atpasakosiu iš atminties:

Gyveno kartą senelis, bet į bažnyčią nevaikščiojo. Sakė, kad ten nėra gyvo Dievo. Ale pasenęs visgi sugalvojo sužinoti kas yra tas gyvas Dievas. Eina keliu į bažnyčią ir sutinka senesnį už save. Tas senesnis ir prašo, kad panešėtų jį. Senelis ir sako – ropškis ant kupros. Taip jiedu ir eina į bažnyčią. Senelis klausia to senesnio: kur man rasti Dievą gyvą. Tas jam atsako: bažnyčioje atsistok prie durų, kai kunigas krapys, tai velnias bėgs pro duris. Tu jam per kuprą duok ir klausk kur Dievas gyvas. Taip žmogelis ir padarė. O velnias jam atšovė: – tai gi pats jį nešei ant kupros.

Trumpas paaiškinimas. Tu gali eiti į bažnyčią, būti nuoširdžiu krikščionimi, atlikti viską ką reikia, bet tai dar nereiškia, kad tu gyvai bendrauji su Dievu. Pagal senąją lietuvišką pasaulėvoką mes visi gyvename dievuje, todėl nebūtina kažkur eiti ir jo ieškoti.

Pasakoje taip ir sakoma – tu neši Dievą ant savo kupros. Ir tai ką neši ant kupros ir yra gyvas Dievas, nes jis mato viską ką tu darai.

Čia svarbu nesuklysti ir nepradėti manyti, kad pats ir esi tas Dievas. Visi mes einame link dieviškumo, bet nereikėtų savęs sudievinti.

Sakai, kad pas mane daug puikybės? Gal gali aiškiau paaiškinti, nes aš gi savęs iš šono nematau 😀

Nu tu ir sudetingas bet deja ir primityvus.

Tai pamegink paziuret i save is sono. Mano zenkla kai danguje silueta laikiau palaikei vos ne issigalvojimu o tau matai tai tikrai nepasivaideno, matei deimantam. tai jei tu turejai tokiu patirciu tai kodel tau kito abejot?

Tavo pasaka ir lieva. Cia net nepasaka o senoves pasakymas kazkoks. Anokia cia pasaka. Jau buvo baznycia. Cj koks pagonis is pavydo sugalvojo. Pagoniu tai laikas baigiasi liko tik saujele gamtagarbiu 😀 o Jezaus zodis man gyvas siandien ir ten rasoma irgi kad mes gyvam Dieve gyvenam.

Zodziu nebus daugiau jokio mesijo. Jezus tik gris. Jis ne dievaitis o Dievas. Taip grieztai kalbu nes tu tiki bet esi pasiklydes. Zodziu tavo platus poziuris tave padare tarsi zvairu ir tu esi toks apie kuri ir rasoma biblijoje.

Ir tu kalbi apie tokius. Ir toks pats esi. Skaitai bet nematai, girdi bet nesiklausai

😀 😀 😀
Papasakok geriau apie savo gyvą Dievą. Kame jis pas tave gyvas? Iš ko sprendi, kad eini Dievo nubrėžtu keliu?

O dėl tavo matyto silueto aš nieko nesakiau. Aš tik pasakiau ką krikščionys pasakytų jei tu būtum kitatikis.

Tęsinys netrukus

Prieš tai buvusios dalys:
[1], [2], [3]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *